Adelė Požėlaitė. Interjerinės lėlės.

Sveiki visi, aš esu Adelė Požėlaitė. Tikiu, kad viskas atsiranda natūraliai. Aš tiesiog įsėdu į savo valtelę ir plaukiu pasroviui gyvenimo upe, prisitaikydama prie jos vingių. Taip viena bangelė, atnešė mane prie lėlių kūrimo…

Prieš kelis metus, besimokydama Vilniaus dailės akademijoje, turėjau lėlių teatro programą. Likimas mėgsta pokštus, mat pirmomis paskaitomis lėlių teatro nemėgau. Po kelių savaičių su puikios dėstytojos J.Skuratovos pagalba prisijaukinau lėles ir daugiau jau negalėjau jų paleisti.  Pirmasis darbas buvo teatrinė lėlė su valdymo pagaliukais, Eglės dukra iš pasakos „Eglė žalčių karalienė”. Tiesa, dabar ją daryčiau visiškai kitokią. Bet tobulėjama su laiku.

Įprastai vienai interjerinei lėlei pagaminti turiu skirti apie dvi-tris savaites.  Visų pirma gimsta idėja. Įprastai labai raiškiai matau būsimą lėlę, tad kartais net nepiešiu eskizų. Po to seka visas gamybinis procesas: karkaso darymas, lipdymas, charakterio ieškojimas, medžiagų parinkimas… Turiu prisipažinti, kad viską darau gana chaotiškai, ir būna, kad vienu metu atlieku kelis darbus.

Man patinka interjerinės lėlės su gyvenimo istorija, tarsi gyvenančios atskirą gyvenimą. Užpildydama tuštumą, stengiuosi įkvėpti joms gyvybės: suteikti charakterį ir emocijas. Dėl to, kuriant svarbu, kad jaustųsi mano stilius, norisi unikalumo ir originalumo. Gavusi užsakymą stengiuosi, kad lėlė būtų ją gausiančio žmogaus atspindys, labai asmeniškas ir subtilus. Man malonu, kai žmonės rašo norėdami pagirti ar pasakyti savo nuomonę apie mano kūrybą, esu gavusi medžiagų lėlėms iš visiškai nepažįstamų žmonių – tai tiesiog nuostabu.

Įkvėpimo kūrybai ieškoti nereikia, mano gyvenimo upėje jis prisiiria pats. Niekada nesikankinu ir nesakau, kad tikras menas atsiranda iš kančios ar liūdesio. Mano lėlės gimsta iš spontaniškumo, pačios asmenybės aspektų ir gyvenimo džiaugsmo. Atiduodu joms, ką turiu geriausio savyje.

Kūryba yra bene aukščiausioje vietoje, nors matuoti pirmąsias vietas sunku. Turiu daug atsakomybių ne tik kūrybos srityje, todėl tenka dalį laiko paaukoti ir kitiems darbams. Bet džiaugiuosi tuo, kad kūryba manęs neapleidžia visose srityse, visur atrandu malonumą. Nuoširdžiai laukiu, kada gyvenime nebereiks dirbti, nes lėlės man yra pats maloniausias užsiėmimas.

Komentarai

komentarai