Kristina Janulienė. Dekoruoti stalo įrankiai.

Aš esu Kristina Janulienė. Kiek save atsimenu,  mane lydi kūryba. Tikriausiai, mano talento paveldėjimui  įtakos turėjo nuolatos šioje sferoje besisukančios mama ir močiutė.

Man kūryba – modelinu dekoruoti stalo įrankiai –  savęs realizavimas, gyvenimo būdas ir begalė kitų teigiamų dalykų. Pasižymiu kantrybe ir kruopštumu, todėl be problemų ir su malonumu atkuriu animacinių filmukų ir filmų veikėjus. Trykštu laime, kai tai pavyksta, nes šis atkūrimo procesas be galo patinka ir man pačiai. Be to, visada turiu dvi pagalbininkes – dukreles, kurios neleidžia liūdėti ar draugauti su nuoboduliu net lipdant dvidešimt tokių pat paveikslėlių. Su jomis kartu mes domimės ir naujausiais filmukų herojais. Juk būna tokių, kurių paprasčiausiai niekada nemačiau ir negirdėjau, bet klientai ir jų vaikai žino. Pastarieji dažniausiai būna labai laimingi ir dėkingi pamatę mano darbus. Kai kurių mažųjų savininkų stalo įrankiai net “privalo” miegoti su jais, o kiti, nešasi į darželius pasigirti draugams. Tokios teigiamos ir džiaugsmingos žmonių ir vaikų reakcijos į mano darbus – maloniausias emocinis atlygis. Stalo įrankiai tampa mini švente kiekvieną dieną.

Rūta Babelytė. Piešti atvirukai.

„Viskas prasideda nuo vaizduotės“ ir tik vaizduotės pagalba nutikimus ir kasdienines akimirkos virsta į  Story Cards (angl.) – piešti atvirukai. Noriu kad, žmonės žiūrėdami atviruko formato iliustracijas, atrastų savo pačių nutikimus ir į savo kasdienybę žvilgtelėtų kitu kampu, spalvotai. Iliustracijos šiltos, šmaikščios, asmeniškos. Tokias emocijas man lengviausia perteikti pieštukais, nors kurdama mėgstu išbandyti įvairias technikas.

Meną pasirinkau, todėl, kad tai puikus būdas pažinti pasaulį ir save. O mano kūrybos procesą skatinantys du faktoriai – profesinis smalsumas ir noras išreikšti jausmus. Tai įkvepia kurti. Taip ir “nusispalvina” piešti atvirukai iš gyvenimiškų nutikimų: miegas ant draugės sofos po ilgo pokalbių vakaro, lagaminas su kūriniais ant universiteto palangės, tuzinas nuskintų obuolių einant pasivaikščioti palei ežerą, nuovargis bandant žongliruoti tarp darbo, kūrybos ir gyvenimo.

Kiekvienas turim savo istorijas ir kai jomis dalinamės, jaučiamės nebe vieniši, o vieni su kitais susiję. Gera pasipasakojus išgirsti: “Ir man taip buvo…”  Todėl džiaugiuosi, kad „Įrėmintos istorijos“, t.y. piešti atvirukai, suteikia man galimybę kurti dialogą su kitais žmonėmis.

Valdas Pukevičius. Keramika.

„Svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi. Žinoma, kai yra palydimos atkaklaus darbo“.  Keramika – to atkaklaus darbo svajonių blyksniai.

Mano galvoje nuolat tranzuoja šimtai tūkstančių minčių, ir būtų nusikaltimas bent dalies jų neišleisti į gyvenimo kelionę. Atrodo, kad su polinkiu keramikai jau gimiau. Dar būdami visai maži su draugais iš lipnios makalynės lipdėme ir konstravome tai, ko tuo metu troškome. Mama ilgai nesvarstė ir nuvedė mane į dailės mokyklą. Paskui sekė daug mokslo metų Lietuvoje bei įvairios stažuotės užsienyje, tad mano kūriniai laisvi, tačiau profesionalūs. Kiekvienas mano darbas – savas pasaulis. Keramikos puošyboje galima išskaityti aibes istorijų ir atrasti neįtikimų siužetų. Man labai artima modernistinio, idealaus pasaulio vizija. Mano keramika, kūryba ateina iš džiaugsmingos patirties, tad tokia emocija ir dalinuosi su klientais. Kaip „prieskonius“ skaniam patiekalui naudoju laisvę, kūrybiškumą ir pasitikėjimą.

Keramika reikalauja atliekamos technikos išmanymo bei rūpinimosi aukšta kokybe. Per ilgus studijų metus gavau daug naudingų žinių ir dabar viską taikau praktiškai. Tai, ką mato akis, nėra tik paveikslėlių susibūrimas vakarėliui, – mano darbuose telpa visas emocinis išgyvenimas, kurį talentingo kliento fantazija geba pajausti ir neštis kartu su savimi.

Greta Šakinskienė. Tapukai ir aksesuarai.

„Kūryba neturi ribų!“ – tuo tikiu ir gyvenu, tokie ir mano darbai: išskirtiniai, neturintys barjerų.

Kūrybiniais darbais užsiimu nuo vaikystės, tad sukaupiau ne mažą patirtį. Darbai, kuriuos darau dabar, yra įkvėpti pačios šilčiausios patirties – motinystės. Numezgiau savo dukrytei vilnonius tapukus ir papuošiau juos lengvučiais drugeliais. Kadangi tapukai labai patiko visiems aplinkui, supratau, kad galiu pasidalinti savo šiluma ir su kitais. Pavasariniai drugeliai vėliau įsikūrė ar virto ir kitais aksesuarais.

Visi mano darbai yra atlikti labai smulkmeniškai, kruopščiai ir didžiuojasi kokybe. Jaučiu neapsakomą malonumą kuriant, todėl sukurti aksesuarai ir tapukai yra pilni meilės bei jaukumo, – artimi kiekvienam, juos įsigyjančiam. Esu tvirtai įsitikinusi, kad rankdarbiai turi savo energiją ir jausmą, kurį perteikia žmogui, atkeliaudami į jo rankas. Aš stengiuosi perduoti savo darbais visa, kas geriausia.

Laisvė – labai svarbi vertybė kuriant. Gal todėl taip mėgstu vaizduoti drugelius. Tikiu tuo, ką darau ir kiekvieną rankdarbį gaminu it sau. Kiekvienas iškeliaujantis darbas, išsineša ir dalelę manęs ir visą tą meilę, šilumą perduoda pirkėjui.

Jolanta Pilat-Pašilienė. Papuošalai.

„Kūryba man – gyvenimas, o gyvenimas – kūryba“ – niekada negalėjau pasakyti, kad mano kūrybinė veikla yra darbas. Tai didžiulis malonumas kasdienai, tai ieškojimas ir tobulėjimas: techninis bei dvasinis. Kūrybos labirintuose sukuosi dar nuo vaikystės, tačiau tiesų kelią jame atradau maždaug prieš penkerius metus. Natūraliai pajutau potraukį kurti ir dabar be kūrybos neįsivaizduoju savo kasdienybės. Tiesiog privalau padovanoti sau bent valandėlę šios palaimos kiekvieną dieną, kad ilgainiui sukauptą laimę galėčiau perduoti klientams.

Darbuose svarbiausia atvirumas ir nuoširdumas. Visą save palieku kūryboje, it dovaną į darbus sudedu savo teigiamas mintis, meilę, šilumą ir rūpestį. Rankų darbo kūriniuose, klientai visad gali jausti žmogų, kuris juos pagamino.

Mano papuošalai moterims ir merginoms, kurios pasižymi drąsa ir įžvalga šiame moderniame pasaulyje. Darbai įgauna reikšmę tada, kai juos pasirenka klientas. Tik tada papuošalai iš tikro ateina į gyvenimą. Man svarbus artimųjų palaikymas, o didžiausia padėka už darbą – kūrinį įsigijusio žmogaus pasitenkinimas.

Monika Kasiulytė-Bobyliova‏. Aksomo aksesuarai.

„Mano kūrybos ir sėkmės mūza – esi Tu!“ – tokiu principu vadovaujasi mano papuošalai bei aksomo aksesuarai, skatinantys kūrybiškumą. Pasipuošk sėkmės formule.

Mano kūrybinės veiklos kelias itin ilgas, prasidėjęs dar vaikystėje, kai būdama maža mergaite, siekiau kuo dailiau papuošti savo lėles. Vis tobulinau savo įgūdžius ir dabartinius aksesuarus, drabužius, papuošalus kuriu jau daugiau nei 15 metų. Po ilgų paieškų, pati atradau ir tobulinau dabartinę papuošalų gamybos techniką, tad klientas, įsigijęs mano darbą, kartu gauna ilgametę patirtį ir neabejotiną unikalumą. Kuriant savo dėmesį skiriu net mažiausioms detalėms, nevaržau kūrybinės laisvės, tačiau manau, kad atliekant darbą, svarbu jausti bendrą harmoniją, spalvas ir derinius. Kūryba taip pat reikalauja savo amato išmanymo.

Mano darbuose, kaip pagrindinės vertybės, atsispindi komfortas ir meilė. Aksomas, trikotažas – tos medžiagos, kurios švelniai priglunda prie kūno, šildo, sukuria jaukumo ir patogumo jausmą. Siekiu, kad mano papuošalus dėvėti būtų malonu ir niekada nesinorėtų su jais skirtis, asmenybė jaustųsi išskirtine ir šiuolaikiška. Štai tokie tie aksomo aksesuarai.

Edvinas Zelvaras. Interjero detalės iš medžio.

Laba diena. Susipažinkime, – esu Edvinas Zelvaras. Nuoširdžiai manau, kad mane kur kas geriau apibūdintų artimieji, bet ryžtuosi papasakoti Tau apie savo kūrybinį kelią pats…

Mano, kaip interjero detalių kūrėjo, gyvenimas prasidėjo maždaug prieš trejus metus. Nerasdamas to, ko labai norėjau, meistrauti ėmiausi pats. Pirmieji vertintojai – šeima ir draugai. Jiems labai patiko tai, ką dariau. Tada  pradėjo plaukti įvairūs panašių daiktų prašymai iš draugų – tokia buvo pradžia.

Kaip seniau, taip ir dabar, kurdamas vadovaujuosi trimis vertybėmis, tarsi trikampio kampais sujungiančiomis viską į darnią visumą. Tai medžiagų natūralumas, darbų išskirtinumas ir patogumas. Man pačiam labai svarbu išgrynintos idėjos. Kartais, ieškodamas tinkamų sprendimų idėjos įgyvendinimui,  galiu užtrukti net kelis mėnesius. Bet dėl to rezultatai niekada ir nenuvilia.

Interjero detalių kūrimas nėra mano pagrindinė veikla, tačiau tam skiriu beveik visą savo laisvalaikį. Žinoma, tiek, kiek leidžia mano šeima. Kūryboje visada išbandau ką nors naujo, bet mano arkliukas – medžio darbai. Todėl mano kūrybos pagrindas –  interjero detalės iš medžio. Čia nuolat tobulinu savo įgūdžius.

Gyvenime nesistengiu vadovautis taisyklėmis ir nurodymais, tiesiog gyvenu taip, kaip man patinka.  Dėl to ir ateitis man – staigmena. Tiesiog palieku viską natūraliai tėkmei. Žinau tik vieną:  kūrybinė veikla, interjero detalių iš medžio gamyba, man išties labai svarbi. Jei reikėtų, dėl jos galėčiau paaukoti ir dar daugiau savo brangaus laiko.

Edgaras Freitakas ir Arnas Barišauskas. Varlytės.

Labas! Prisistatome dviese – esame Arnas Barišauskas ir Edgaras Freitakas (nuotraukoje). Gatvėje mus pažinti nesunku, nes visada dėvime linksmus, nuotaikingus, bet kartu ir elegantiškus aksesuarus – išskirtines varlytes.

Gal seniai, gal neseniai, viso labo prieš kelis metus gimė mūsų dabartinės veiklos idėja. Viskas prasidėjo nuo paprasčiausio poreikio. Ieškojome varlytės, tačiau be įprastinių klasikinių juodų ir baltų, taip nieko ir neradome, o labai jau norėjosi originalumo. Pasitarėm vienas su kitu, ir į klausimą „ar bandom“ vienbalsiai atsakėme „taip“. Prasidėjo audinių ir siuvėjų paieška, viskas augo ir štai prašau – užaugome iki „Precizus“. Kodėl būtent šis žodis yra mūsų darbo veidrodis? Siekiame, kad kiekvienas žingsnis, nuo pačios idėjos iki varlytės pateikimo klientui būtų gerai apgalvotas ir išvystytas, o pats darbas būtų kruopštus ir kokybiškas. Tai tarsi mūsų darbo šūkis. Taip pat, kurdami siekiame pagaminti tokias varlytes, kad jos patiktų ir mums, ir dar labiau klientams. Patenkintas klientas – dosniausias užmokestis.

Konkretaus įkvėpimo šaltinio neturime, tačiau jo semiamės iš visos aplinkos. Dažnai pamatę kokį įdomų mados akcentą žurnaluose, pabandome perkelti jį į varlytę. Atsakingai ieškome gražių audinių ir galvojame, kaip jie tiktų varlytės įgyvendinimui, nes dažnai dailus audinys anaiptol nereiškia, kad toks bus ir pagamintas aksesuaras.

Vyriški aksesuarai varlytės – mūsų hobis, tarsi „popamokinė“ veikla. Nors ateityje neplanuojame atsiduoti vien jam, tačiau branginame šią veiklą ir skiriame jai nemažai savo laiko. Turime labai raiškią viziją ateičiai. Norėtume, kad visus reikalingus vyriškus aksesuarus (varlytes, kaklaraiščius, sąsagas ir pan.) būtų galima įsigyti vienoje vietoje. Šiuo metu, deja, apskritai šių aksesuarų gausa nedžiugina – labai sunku rasti kažką originalaus.

Ieva Skačkauskienė. Papuošalai.

Su Tavim sveikinuosi aš – Ieva Skačkauskienė. Nuo vaikystės mane ypatingai traukė du dalykai – tai mados, stiliaus, grožio pasaulis ir ypatingo kruopštumo reikalaujantys darbai. Pirmąją suknelę sau pasisiuvau būdama 13-os. Paauglystėje, nuolat kurdavau sau drabužius ir įdomius aksesuarus.

Vilniaus Universitete baigiau teisės studijas, tačiau pagal šią specialybę taip niekada ir nedirbau – baigdama studijas jau tvirtai žinojau, kad tai ne mano kelias. Mano kartoje yra daug tokių žmonių, pasiklydusių gyvenime. Vėliau bandžiau pasukti pragmatišku keliu. Nutolau nuo savo pomėgių. Mane į savo tikrąjį kelią sugrąžino motinystė – augindama du mažus sūnus, iš naujo atradau rankdarbius, išbandžiau naujas kūrybos sritis. Rankų darbo papuošalai moterims įtraukė negrįžtamai, ir dabar be šio užsiėmimo nebegaliu ištverti nė dienos. Kuriu moterims, kurios yra įdomios, intelektualios, nestandartiškai ir nestereotipiškai mąstančios, tačiau kartu ir labai moteriškos, o širdyje – tikros romantikės. Niekada nedubliuoju savo darbų. Klientės dažnai pasakoja, kad mano papuošalai tampa to vakaro/vakarėlio žvaigždėmis, į kurį ateina jais pasipuošusios. Noriu, kad jos tvirtai žinotų, jog kito tokio papuošalo niekas neturi ir neturės. Įkvėpimo dažnai semiuosi iš įvairių laikotarpių istorinio kostiumo, bet galutinę idėją transformuoju taip, kad jos šaltinio niekas neatpažintų. Nuolat ieškau naujų išraiškos formų, tad tikiuosi, kad mano kurti papuošalai niekada nepaliaus stebinti.

Gražina Paškevičienė. Rankų darbo atvirukai.

Tiesiog labas. Aš – Gražina. Talentą ir polinkį į meno kryptį paveldėjau iš mamos, todėl visuomet klausiu jos nuomonės darydama ir tobulindama darbus.

Kurį laiką lankiau įvairius floristikos kursus bei seminarus, tad floristės patirtis atsispindi ir mano darbuose. Tačiau  kūryba šiuo metu virsta mano pagrindiniu užsiėmimu,nes vis daugiau tam atsiranda laiko.

Prieš keletą metų, dėka draugės, atradau naują hobį – rankų darbo atvirukai. Rankų darbo kūriniai visada man buvo ir yra ”kažkas tokio”, juk tiek juose meilės ir širdies įdėta. O būtent dovanodami žmogui atvirutę, joje išsakome gražiausius palinkėjimus, todėl man labai norėjosi kiekvieną atviruką paversti ypatingu – kad tie žodžiai eitų iš širdies į širdį.  Tapau atvirukų kūrėja. Kiekvienas kūrinėlis yra vis su kitokia istorija, vis kitais jausmais kurtas, nes tai – rankų darbo atvirukai. Pats gėlių perkėlimo į popierinį variantą procesas man yra pabėgimas nuo rūpesčių ir rutinos. Tai išpildo mano gyvenimo moto – prefekcionizmas, sodas, gamta, gėlės. Aš ilsiuosi savo idėjų apsuptyje. Ir tai matosi teigiamoje mano kūrinių pirkėjų bei gerbėjų reakcijoje.