Odeta Kriščiūnienė. Tapyba, atvirutės.

Sveiki. Aš –  Odeta. Pomėgis piešti mane lydi nuo vaikystės dienų.

Mus supantis pasaulis –  judrus, sudėtingas, spalvotas. Griūdami per kasdienybę praleidžiame daug svarbių akimirkų. Visoje savo kūryboje – tapyba, papuošalai, atvirutės –  parodau tas praleistas akimirkas: gamtos, jausmo, trapaus paprastumo ir kasdienybės. Gera žaisti su spalvomis, atrasti šilumą, jautrumą sau ir žmogui. Dirbu tik gerai nusiteikusi,  kūrybiškai pakylėta, nes darbai spinduliuoja energiją, kurią jiems atiduodu. Jie įvairiapusiai, todėl ir užsakovai labai skirtingi. Mano kūryba dažnam klientui sukelia déjà vu  emociją  – lyg matyta, jausta, išgyventa. Todėl dažnai išgirstu juos sakant – “va taip ir įsivaizdavau…”

Gintaras Paberžis. Medžio darbai.

Sveiki! Esu Gintaras Paberžis – medžio darbų meistras. Mano kūriniai yra labai arti gamtos ir tikras mano sielos nuotaikos atspindys. Kūryba – tai dalis manęs, o medžio darbai– kūrybos variklis.

Polinkis meistrauti, gaminti atėjo dar su genais – jau mano senelis labiau mėgo kurti, o ne ūkininkauti. Tad jau nuo pat mažumės, kiek save pamenu, visada norėjau meistrauti. Bandydavau pasidaryti kažką sau, kad ir iš nieko. Lemiamas postūmis man buvo „visuotinė krizė“, kai uždarė gamyklą, kurioje dirbau. Turėjau tik tuščias rankas ir pilną galvą idėjų, tad ir teko mąstyti, kuria gi čia užsiėmus…

Mane visada žavėjo medis savo natūraliais raštais ir formomis. Tad atrodė kodėl gi nesiėmus medžio darbų? Žaliava visuomet po ranka, vietos darbui šiek tiek buvo – tikriausiai, tai buvo labiau praktinis pasirinkimas, nors intuicija irgi ne paskutinėje vietoje. „Pasėdėjau“ internetiniuose forumuose, kur skaičiau apie gamybą iš medžio, susipažinau su dabartinėmis technologijomis, įrankiais, nusipirkau keletą įrankių, pabandžiau daryti vieną, kitą daiktą ir užsikabinau. Pradėjau nuo aksesuarų kūrimo vyrams, o dabar būtent šie medžio darbai tapo mano vizitine kortele. Esu “užsikrėtęs” medžio darbais ir visai nenoriu pasveikti.

Kūryba man ir yra gyvenimas – darbas, hobis, sielos atgaiva – viskas viename. Kai pradedi kurti, pasidaro nebeįmanoma sustoti. Tai tarsi laužas, liepsnojantis vis labiau, apšviečiantis vis daugiau ir keliantis norą pamatyti, kas gi ten toliau už tos, jo apšviestos ribos.

Lolita Nekrošienė. Interjeriniai meškinai

Laba diena. Su tavim sveikinasi Lolita. Siuvinėjimas, mezgimas – mano vaikystės užsiėmimai.

Mano kūrybos tikslas – dvasiniai ieškojimai ir atradimai, galima sakyti tai – mano gyvenimo moto. Nuo pat jaunų dienų svajojau gaminti lėles, bet kai atradau meškučius, supratau –  neįsivaizduoju gyvenimo be jų darymo, tapau meškinų kūrėja. Tai tarsi mano vaikai, tokie mieli ir nepakartojami. Interjeriniai meškinai suteikia labai daug džiaugsmo man ir juos įsigyjantiems  žmonėms, nes  į juos sudedu visą meilę. Be to, jie savotiškai man padeda kurti savą vidinį pasaulį. Žinau, kad  kiekvienas įsigijęs mano linksmuolį suranda artimą draugą. Šie meškinai – teigiamų emocijų magnetai, su kuriais neįmanoma liūdėti.

Sandra Savickienė. Sutažo papuošalai.

Manau, metas Tau pasakyti Laba diena. Esu Sandra Savickienė. Pomėgį rankdarbiams, ypač mezgimui, paveldėjau iš savo auksarankės močiutės. 

Mano gyvenimo filosofija paremta teiginiu, kad  kiekvienas darbas turi būti atliktas iki galo, tobulai ir nepriekaištingai, ypač jeigu pateikiamas kitam žmogui. Iš to plaukia ir mano kūrybos ištakos –  natūralaus moteriško poreikio puoštis netenkino esanti pasiūla. Labiausiai įtraukė unikali sutažo technika  ir pradėjau kurti…

Šiandien, šio relaksacijos metodo, nukeliančio mane į spalvų pasaulį nedrįsta trukdyti net vaikai. Ilgus gyvenimo metus maniau, kad man netinka esamas horoskopo ženklas ir būdama absoliuti tiksliukė, matematikė, aktyvaus gyvenimo būdo atstovė niekada neįsivaizdavau, jog kursiu. Matyt, subrendau…Dabar esu sutažo papuošalų moterims kūrėja. Su klientėmis derinu visas būsimų papuošalų smulkmenas, spalvų paletes, kartais kūrybiniame procese nustebinu  pati save. Aišku, man malonu matyti džiaugsmingas, priblokštas ir nustebintas reakcijas, bet labiausiai vertinu pagyrimus susijusius su darbų kokybe. Sutažo technika reikalauja didelio kruopštumo.

Žana Rastonytė. Lempukų kūrėja, dekoratorė.

Labas.  Esu Lempampuk puslapio sumanytoja ir viena iš įkūrėjų.   Šiuo metu Lempampuk puslapis pagrindinė mano gyvenimo kryptis ir užsiėmimas.

Turiu totalų įkvėpimą kūrybai, ne nuolatos noriu atrasti, patirti, išbandyti, patobulinti ir tai amžinas mano variklis visame kame. Patinka transformuoti ne tik daiktus, materiją, bet ir žodžius, emocijas, nuotaikas. Tad galima sakyti esu “amžina gyvenimo studentė”. Ne veltui esu dekoratorėišbandau, mokausi vis naujų dekoravimo būdų ir technikų, pritaikau tai savo darbuose, o naujus įgūdžius stengiuosi tobulinti iki profesionalumo.

Iš to išplaukia ir mano kūryba – mokausi išlaikyti balansą tarp paprastumo ir elegancijos, tarp kokybės ir kiekybės, tarp mažiau, kuris reiškia geriau. Esu dekoratorė ir dovanų kūrėja. Išskirtinių dovanų kūrimas – mano pašaukimas. Darbų natūralumą, jaukumą ir išskirtinumą išgaunu kokybiškų medžiagų dėka.
Noras surasti kažką…na, kažką tokio… toks didelis, kad mane įkvepia kurti.

Adelė Požėlaitė. Interjerinės lėlės.

Sveiki visi, aš esu Adelė Požėlaitė. Tikiu, kad viskas atsiranda natūraliai. Aš tiesiog įsėdu į savo valtelę ir plaukiu pasroviui gyvenimo upe, prisitaikydama prie jos vingių. Taip viena bangelė, atnešė mane prie lėlių kūrimo…

Prieš kelis metus, besimokydama Vilniaus dailės akademijoje, turėjau lėlių teatro programą. Likimas mėgsta pokštus, mat pirmomis paskaitomis lėlių teatro nemėgau. Po kelių savaičių su puikios dėstytojos J.Skuratovos pagalba prisijaukinau lėles ir daugiau jau negalėjau jų paleisti.  Pirmasis darbas buvo teatrinė lėlė su valdymo pagaliukais, Eglės dukra iš pasakos „Eglė žalčių karalienė”. Tiesa, dabar ją daryčiau visiškai kitokią. Bet tobulėjama su laiku.

Įprastai vienai interjerinei lėlei pagaminti turiu skirti apie dvi-tris savaites.  Visų pirma gimsta idėja. Įprastai labai raiškiai matau būsimą lėlę, tad kartais net nepiešiu eskizų. Po to seka visas gamybinis procesas: karkaso darymas, lipdymas, charakterio ieškojimas, medžiagų parinkimas… Turiu prisipažinti, kad viską darau gana chaotiškai, ir būna, kad vienu metu atlieku kelis darbus.

Man patinka interjerinės lėlės su gyvenimo istorija, tarsi gyvenančios atskirą gyvenimą. Užpildydama tuštumą, stengiuosi įkvėpti joms gyvybės: suteikti charakterį ir emocijas. Dėl to, kuriant svarbu, kad jaustųsi mano stilius, norisi unikalumo ir originalumo. Gavusi užsakymą stengiuosi, kad lėlė būtų ją gausiančio žmogaus atspindys, labai asmeniškas ir subtilus. Man malonu, kai žmonės rašo norėdami pagirti ar pasakyti savo nuomonę apie mano kūrybą, esu gavusi medžiagų lėlėms iš visiškai nepažįstamų žmonių – tai tiesiog nuostabu.

Įkvėpimo kūrybai ieškoti nereikia, mano gyvenimo upėje jis prisiiria pats. Niekada nesikankinu ir nesakau, kad tikras menas atsiranda iš kančios ar liūdesio. Mano lėlės gimsta iš spontaniškumo, pačios asmenybės aspektų ir gyvenimo džiaugsmo. Atiduodu joms, ką turiu geriausio savyje.

Kūryba yra bene aukščiausioje vietoje, nors matuoti pirmąsias vietas sunku. Turiu daug atsakomybių ne tik kūrybos srityje, todėl tenka dalį laiko paaukoti ir kitiems darbams. Bet džiaugiuosi tuo, kad kūryba manęs neapleidžia visose srityse, visur atrandu malonumą. Nuoširdžiai laukiu, kada gyvenime nebereiks dirbti, nes lėlės man yra pats maloniausias užsiėmimas.