Velykos – spalvinga ir graži pavasario šventė. Senovėje ji būdavo švenčiama keturias dienas. Šiandien, deja, ji it kaliausė – nevykusiai bando atkartoti kažką dailaus. Velykos yra vertos kur kas daugiau nei paniurnėjimo dėl komercijos ir pasipiktinimu, kad šventė atims dar dalį brangaus laiko. Ši pavasariška šventė gali būti iš tiesų smagi, jei tik atrasi būdą, kaip smagiai jas paminėti. Šįkart siūlau tris skirtingus būdu, kaip švęsti Velykas – kiekvienam pagal poreikius. O gal norėsis apjungti visus tris?
Fotografija: A. Morkūnaitė
SENOVĖS LIETUVIŲ PAPROČIAI ŠIAI DIENAI.
Mūsų protėviai labai laukdavo Velykų – džiugios, tais laikais gana pagoniškos šventės. Patį kiaušinį žmonės suprasdavo kaip gyvybės, atsinaujinimo simbolį, tad didi nuodėmė galėjo būti drąsa jų nedažyti. Švenčiant Velykas, kurios įprastos senoliams (tiesa, dabar tampa populiaru iš naujo laikytis senų, buvusių pamirštų tradicijų), laikytasi ekologijos – kiaušinius margindavo natūraliomis priemonėmis. Svogūnų lukštai, dilgelės ir burokėliai, kerpės, beržų lapai, šienas ir ąžuolo ar juodalksnio žievė – tik keletas galimų atspalvių. Visos spalvos turėjo savo reikšmę. Žinai, kaip dar labai smagu dažyti kiaušinius? Su vašku! Tau reikės įkaitinto vaško (labai tinka pastatyti šaukštą virš žvakės) ir adatėlės (į pieštuko galą įsmeik smeigtuką su galvute) – o tada jau lai kūryba liejasi laisvai, tokiu būdu galima išgauti labai smagių raštų ir margučiai atrodo itin žaviai.
Jei ketini švęsti Velykas tradiciškai, tai stalą puošti turėtų Velykų medis – žalumynais apipinta kartelė su vielinėmis šakelėmis ir lizdais kiaušiniams įdėti. Tokią kurti gali būti labai smagu, o padėti tikrai norės ir mažieji. Šalia šios dekoracijos taip pat galima puošti kitais žalumynais, iš anksto sudaigintomis avižomis. Pagal senas tradicijas, ant stalo reikia dėti kiaušinienės ar virtos kiaulienos. Mėsa – privalumas, atsigavėjant po pasninko. Pats metas pasilepinti būtent tokiais patiekalais.
Rytas prasideda nuo maudynių šaltame vandenyje ar šaltinyje. Tiesa, dabar tikriausiai būtų menkas malonumas lįsti į šaltą eketę, o ir ligoms nebesame tokie atsparūs. Tačiau galima pasišlakstyti vėsiais lašiukais – suprasti protėvių dvasią. Sėdant prie stalo, pirmas kiaušinis yra pjaustomas į tiek dalių, kiek žmonių sėdi prie stalo – visi gauna savo dalį. Tada kiekvienas renkasi sau labiausiai patinkantį margutį, muša su aplinkiniais ir ieško stipriausiojo. Kad būtų didesnis azartas, nugalėtojui iš anksto galima numatyti prizą. Einant į svečius, tiesiog BŪTINA neštis kiaušinių ir keistis jais su visais artimaisiais. Vaikučiams iš ryto gražiausių kiaušinių turi atnešti Velykė – mistinė bobutė, kurios vežimaitį traukia kiškučiai. Ta proga, vaikams ir pasakaitę apie ją galima pasekti.
Per dieną surinktus kiaušinius vaikai gali ridenti ir dalyvauti varžybose. Reikia tik lovelio, kurį mano vaikystėje puikiai atstodavo šiferio lakštelis. Tiesa, draugė turėdavo nuostabų, dailų medinį lovelį – puikiai tikdavo ritinimui. Šis žaidimas turi dvi variacijas, kurias žinau (jei Tu žinai kitą – pasidalink komentaruose). Pirmoji, tai risti ir žiūrėti, kurio kiaušinis nulėks toliausiai į priekį. Kitas – stengtis ridenti taip, kad paliestum konkurentų margutį – tada jis atitenka laimėtojui. Tiesa, nugalėtojui būtinai reikia sugalvoti prizą. Lai Velykos vaikams būna it niekad smagios. Yra ir dar viena tradicija per Velykas – suptis. Jei tik galimybės leidžia, kodėl gi nepasinaudojus proga?
Šaltinis: http://brandthunder.com/
ŠIANDIENOS VELYKOS. TIK SMAGIAU.
Tavo Velykos – nesibaigiantis nuobodžių kino filmų maratonas per televizorių ir pilvo prisikimšimas it būtum įdaroma antis? Pats metas viską pakeisti. Žinoma, pirmiausia Velykoms dar reikia pasiruošti – nudažyti kiaušinius. Pats paprasčiausias būdas, tai panardinti kiaušinį į dažus ar užklijuoti lipduką, bet sutik – prarandi pusę šventės smagumo. Mano močiutė nuolat dažo su žolynėliais ir svogūnų lukštais. Imi kiaušinį, gali užberti trupinėlį dažų, apdėlioti įvairiais žolynais ir ryžių kruopomis. Tada saugiau įsupk kiaušinį į lukštus ir patalpink senose pėdkelnėse. Pats metas merkti kiaušinį į dažus, o paskui grožėtis šedevru.
Dar prieš sėdant valgyti, įprasta lankytis bažnyčioje ir grįžus stalą apšlakstyti šventintu vandeniu. Ar minėjau, kad stalas tiesiog verkia, kaip nori būti papuoštas? Idėjų gausa dekoravimui iš ties stebina, belieka jomis pasinaudoti ir sukurti sau nepamirštamą šventę. Patiekiama įprastai įvairūs kiaušinių ir mėsos patiekalai. O gal šeimyna nusipelnė šio to originalaus? Velykų boba – senas geras ir skanus atributas šios šventės stalui, o ir receptų yra tikrai įvairių. Visko pažiba – lipdytas sviestinis avinėlis.
Vaikus tiesiog PRIVALO aplankyti Velykė, jau minėta mistinė senutė, ji tarsi pavasario Kalėdų Senelis. Ji atneša lauktuvių – kiaušinių. „Pasidaryk pats“ skyrelyje (nuoroda) rodėme, kaip pagaminti nuostabius kiaušinius-siurprizus, kurie tikrai įdomesni nei vaikų trokštami banalūs Kinder’iai. Kad būtų įdomiau, už kiaušinius galima sugalvoti įvairių atrakcijų ir užduotėlių, kurias atlikęs vaikutis po kiekvienos galėtų atsiimti savo saldųjį prizą. O paskui, kiaušinių ridenimas tiesiog būtinas! Ir kartu su tėveliais.
Velykos labai geras metas aplankyti šeimos narius, tik vykstant pas juos, nepamiršk staigmenėlių – ir tai nebūtinai privalo būti margučiai. Galima pagaminti įvairių rankų darbo dovanų, iškepti skanėstą ar tiesiog parašyti dailų sveikinimą. Seniau labai reikšmingi būdavo Velykų varpai. Kodėl gi juos užmiršome dabar? Prisiminkime sąskambius.
Šaltinis: http://www.ivillage.com/
UŽSIENIO VELYKŲ VĖJAI.
Nykstant pasaulinėms sienoms, jungiantis tautoms, darosi labai paprasta ir įdomu keistis šventimo idėjomis ir pasiruošimu. Įdomu, kaip švęsti Velykas gali kitos šalys? Pakeliaukime. Pagal vakarų įžvalgas, kiaušinius marginti galima išties įdomiai – 100% šilkiniais kaklaraiščiais (juos įsigyti gali ir padėvėtų drabužių parduotuvėse). Išardyk kaklaraištį, sukarpyk juostelėmis ir apvyniok juo kiaušinį (geriausia baltą). Tada įsuk lauknešėlį į dar vieną, drobinį ar medvilninė audinį, įdėk į puodą, kad pilnai pasinertų po vandeniu, įpilk 2-3 šaukštus acto. Virk apie 20-30 min, o po to mėgaukis neįprasto grožio margučiais…
Velykų stalui daug šalių kepa kryžiaus formos bandeles, ispanai ruošia savo tradicinį patiekalą: piene mirkytą duoną su ruduoju cukrumi. Anglai deda 11 baltų marcipaninių saldainiukų su kokosu. Vakarietiškos Velykos neatsiejamos nuo kepto kumpio. Pats metas išbandyti naują receptą! Gražiai dekoruoja vokiečiai – kabina ant medžių tuščius, margintus ar kitaip dekoruotus kiaušinius. Tiesa, ant stalo medžio nepasodinsi, bet improvizuok: atsinešk dailią vazelę, įkišk į ją šakelių ir pakabink pačių dailiausių margučių.
Amerikiečiai, australai, kanadiečiai ir kelių kitų šalių gyventojai rengia pačią smagiausią atrakciją vaikams – margučių medžioklę. Iš vakaro sode ar namuose tėvai paslepia margučių ar šokoladinių kiaušinių ir nuo pat ryto vaikams įteikiamos pintinėlės, į kurias galės dėti savo surastą lobį. Jei vaikai ieško paprastų kiaušinių, laimėtojui galima sugalvoti atskirą prizą, kitu atveju – šokolado ir taip bus per akis.
Pagrindiniu atributu turėtų būti ne kas kitas, kaip triušis! Vakarų pasaulio vaikams kiaušinius neša ne močiutė Velykė, o Velykų zuikis. Galbūt galima pasekti smagią pasakaitę apie jį? Britai siūlo žaidimą – kiaušinių ridenimą nuo šlaitų. Nugalėtoju tampą nusiritęs toliausiai arba pataikęs pro padarytus vartus (o anglai – puikūs futbolininkai).
Kaip per Kalėdas puošiama eglutė, tai per Velykas galima dabinti Velykinį medelį. Tikrai smagi atrakcija, ar ne? O pas italus dar keičiamasi dovanomis – savaip puoštais margučiais. Tačiau Tu gali sugalvoti ir savitų, įdomių dovanėlių keitimosi tradicijų.
Šaltinis: http://www.countryliving.com/
Gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose dalykuose ir laimingas tas, kuris geba jį po grūdą surankioti. Velykos gali tapti smagia pavasario švente visai šeimai ir nepamirštama akimirka vaikui. Mūsų senoliai žinojo, kaip dera paminėti šventes, kaip džiaugtis akimirkomis ir dalintis laime. Ar galime pasakyti, kad tą žinome ir mes?
KAIP REIKIA ŠVĘSTI VELYKAS? 3 SKIRTINGI BŪDAI PAMINĖTI PAVASARIO ŠVENTĘ
Klanais ir klaneliais
Vanduo nupliuškėjo.
Balandis sušuko:
“Velykos atėjo!”
[Vytė Nemunėlis]
Šaltinis: http://robbwolf.com/
Velykos – spalvinga ir graži pavasario šventė. Senovėje ji būdavo švenčiama keturias dienas. Šiandien, deja, ji it kaliausė – nevykusiai bando atkartoti kažką dailaus. Velykos yra vertos kur kas daugiau nei paniurnėjimo dėl komercijos ir pasipiktinimu, kad šventė atims dar dalį brangaus laiko. Ši pavasariška šventė gali būti iš tiesų smagi, jei tik atrasi būdą, kaip smagiai jas paminėti. Šįkart siūlau tris skirtingus būdu, kaip švęsti Velykas – kiekvienam pagal poreikius. O gal norėsis apjungti visus tris?
Fotografija: A. Morkūnaitė
SENOVĖS LIETUVIŲ PAPROČIAI ŠIAI DIENAI.
Mūsų protėviai labai laukdavo Velykų – džiugios, tais laikais gana pagoniškos šventės. Patį kiaušinį žmonės suprasdavo kaip gyvybės, atsinaujinimo simbolį, tad didi nuodėmė galėjo būti drąsa jų nedažyti. Švenčiant Velykas, kurios įprastos senoliams (tiesa, dabar tampa populiaru iš naujo laikytis senų, buvusių pamirštų tradicijų), laikytasi ekologijos – kiaušinius margindavo natūraliomis priemonėmis. Svogūnų lukštai, dilgelės ir burokėliai, kerpės, beržų lapai, šienas ir ąžuolo ar juodalksnio žievė – tik keletas galimų atspalvių. Visos spalvos turėjo savo reikšmę. Žinai, kaip dar labai smagu dažyti kiaušinius? Su vašku! Tau reikės įkaitinto vaško (labai tinka pastatyti šaukštą virš žvakės) ir adatėlės (į pieštuko galą įsmeik smeigtuką su galvute) – o tada jau lai kūryba liejasi laisvai, tokiu būdu galima išgauti labai smagių raštų ir margučiai atrodo itin žaviai.
Jei ketini švęsti Velykas tradiciškai, tai stalą puošti turėtų Velykų medis – žalumynais apipinta kartelė su vielinėmis šakelėmis ir lizdais kiaušiniams įdėti. Tokią kurti gali būti labai smagu, o padėti tikrai norės ir mažieji. Šalia šios dekoracijos taip pat galima puošti kitais žalumynais, iš anksto sudaigintomis avižomis. Pagal senas tradicijas, ant stalo reikia dėti kiaušinienės ar virtos kiaulienos. Mėsa – privalumas, atsigavėjant po pasninko. Pats metas pasilepinti būtent tokiais patiekalais.
Rytas prasideda nuo maudynių šaltame vandenyje ar šaltinyje. Tiesa, dabar tikriausiai būtų menkas malonumas lįsti į šaltą eketę, o ir ligoms nebesame tokie atsparūs. Tačiau galima pasišlakstyti vėsiais lašiukais – suprasti protėvių dvasią. Sėdant prie stalo, pirmas kiaušinis yra pjaustomas į tiek dalių, kiek žmonių sėdi prie stalo – visi gauna savo dalį. Tada kiekvienas renkasi sau labiausiai patinkantį margutį, muša su aplinkiniais ir ieško stipriausiojo. Kad būtų didesnis azartas, nugalėtojui iš anksto galima numatyti prizą. Einant į svečius, tiesiog BŪTINA neštis kiaušinių ir keistis jais su visais artimaisiais. Vaikučiams iš ryto gražiausių kiaušinių turi atnešti Velykė – mistinė bobutė, kurios vežimaitį traukia kiškučiai. Ta proga, vaikams ir pasakaitę apie ją galima pasekti.
Per dieną surinktus kiaušinius vaikai gali ridenti ir dalyvauti varžybose. Reikia tik lovelio, kurį mano vaikystėje puikiai atstodavo šiferio lakštelis. Tiesa, draugė turėdavo nuostabų, dailų medinį lovelį – puikiai tikdavo ritinimui. Šis žaidimas turi dvi variacijas, kurias žinau (jei Tu žinai kitą – pasidalink komentaruose). Pirmoji, tai risti ir žiūrėti, kurio kiaušinis nulėks toliausiai į priekį. Kitas – stengtis ridenti taip, kad paliestum konkurentų margutį – tada jis atitenka laimėtojui. Tiesa, nugalėtojui būtinai reikia sugalvoti prizą. Lai Velykos vaikams būna it niekad smagios. Yra ir dar viena tradicija per Velykas – suptis. Jei tik galimybės leidžia, kodėl gi nepasinaudojus proga?
Šaltinis: http://brandthunder.com/
ŠIANDIENOS VELYKOS. TIK SMAGIAU.
Tavo Velykos – nesibaigiantis nuobodžių kino filmų maratonas per televizorių ir pilvo prisikimšimas it būtum įdaroma antis? Pats metas viską pakeisti. Žinoma, pirmiausia Velykoms dar reikia pasiruošti – nudažyti kiaušinius. Pats paprasčiausias būdas, tai panardinti kiaušinį į dažus ar užklijuoti lipduką, bet sutik – prarandi pusę šventės smagumo. Mano močiutė nuolat dažo su žolynėliais ir svogūnų lukštais. Imi kiaušinį, gali užberti trupinėlį dažų, apdėlioti įvairiais žolynais ir ryžių kruopomis. Tada saugiau įsupk kiaušinį į lukštus ir patalpink senose pėdkelnėse. Pats metas merkti kiaušinį į dažus, o paskui grožėtis šedevru.
Dar prieš sėdant valgyti, įprasta lankytis bažnyčioje ir grįžus stalą apšlakstyti šventintu vandeniu. Ar minėjau, kad stalas tiesiog verkia, kaip nori būti papuoštas? Idėjų gausa dekoravimui iš ties stebina, belieka jomis pasinaudoti ir sukurti sau nepamirštamą šventę. Patiekiama įprastai įvairūs kiaušinių ir mėsos patiekalai. O gal šeimyna nusipelnė šio to originalaus? Velykų boba – senas geras ir skanus atributas šios šventės stalui, o ir receptų yra tikrai įvairių. Visko pažiba – lipdytas sviestinis avinėlis.
Vaikus tiesiog PRIVALO aplankyti Velykė, jau minėta mistinė senutė, ji tarsi pavasario Kalėdų Senelis. Ji atneša lauktuvių – kiaušinių. „Pasidaryk pats“ skyrelyje (nuoroda) rodėme, kaip pagaminti nuostabius kiaušinius-siurprizus, kurie tikrai įdomesni nei vaikų trokštami banalūs Kinder’iai. Kad būtų įdomiau, už kiaušinius galima sugalvoti įvairių atrakcijų ir užduotėlių, kurias atlikęs vaikutis po kiekvienos galėtų atsiimti savo saldųjį prizą. O paskui, kiaušinių ridenimas tiesiog būtinas! Ir kartu su tėveliais.
Velykos labai geras metas aplankyti šeimos narius, tik vykstant pas juos, nepamiršk staigmenėlių – ir tai nebūtinai privalo būti margučiai. Galima pagaminti įvairių rankų darbo dovanų, iškepti skanėstą ar tiesiog parašyti dailų sveikinimą. Seniau labai reikšmingi būdavo Velykų varpai. Kodėl gi juos užmiršome dabar? Prisiminkime sąskambius.
Šaltinis: http://www.ivillage.com/
UŽSIENIO VELYKŲ VĖJAI.
Nykstant pasaulinėms sienoms, jungiantis tautoms, darosi labai paprasta ir įdomu keistis šventimo idėjomis ir pasiruošimu. Įdomu, kaip švęsti Velykas gali kitos šalys? Pakeliaukime. Pagal vakarų įžvalgas, kiaušinius marginti galima išties įdomiai – 100% šilkiniais kaklaraiščiais (juos įsigyti gali ir padėvėtų drabužių parduotuvėse). Išardyk kaklaraištį, sukarpyk juostelėmis ir apvyniok juo kiaušinį (geriausia baltą). Tada įsuk lauknešėlį į dar vieną, drobinį ar medvilninė audinį, įdėk į puodą, kad pilnai pasinertų po vandeniu, įpilk 2-3 šaukštus acto. Virk apie 20-30 min, o po to mėgaukis neįprasto grožio margučiais…
Velykų stalui daug šalių kepa kryžiaus formos bandeles, ispanai ruošia savo tradicinį patiekalą: piene mirkytą duoną su ruduoju cukrumi. Anglai deda 11 baltų marcipaninių saldainiukų su kokosu. Vakarietiškos Velykos neatsiejamos nuo kepto kumpio. Pats metas išbandyti naują receptą! Gražiai dekoruoja vokiečiai – kabina ant medžių tuščius, margintus ar kitaip dekoruotus kiaušinius. Tiesa, ant stalo medžio nepasodinsi, bet improvizuok: atsinešk dailią vazelę, įkišk į ją šakelių ir pakabink pačių dailiausių margučių.
Amerikiečiai, australai, kanadiečiai ir kelių kitų šalių gyventojai rengia pačią smagiausią atrakciją vaikams – margučių medžioklę. Iš vakaro sode ar namuose tėvai paslepia margučių ar šokoladinių kiaušinių ir nuo pat ryto vaikams įteikiamos pintinėlės, į kurias galės dėti savo surastą lobį. Jei vaikai ieško paprastų kiaušinių, laimėtojui galima sugalvoti atskirą prizą, kitu atveju – šokolado ir taip bus per akis.
Pagrindiniu atributu turėtų būti ne kas kitas, kaip triušis! Vakarų pasaulio vaikams kiaušinius neša ne močiutė Velykė, o Velykų zuikis. Galbūt galima pasekti smagią pasakaitę apie jį? Britai siūlo žaidimą – kiaušinių ridenimą nuo šlaitų. Nugalėtoju tampą nusiritęs toliausiai arba pataikęs pro padarytus vartus (o anglai – puikūs futbolininkai).
Kaip per Kalėdas puošiama eglutė, tai per Velykas galima dabinti Velykinį medelį. Tikrai smagi atrakcija, ar ne? O pas italus dar keičiamasi dovanomis – savaip puoštais margučiais. Tačiau Tu gali sugalvoti ir savitų, įdomių dovanėlių keitimosi tradicijų.
Šaltinis: http://www.countryliving.com/
Gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose dalykuose ir laimingas tas, kuris geba jį po grūdą surankioti. Velykos gali tapti smagia pavasario švente visai šeimai ir nepamirštama akimirka vaikui. Mūsų senoliai žinojo, kaip dera paminėti šventes, kaip džiaugtis akimirkomis ir dalintis laime. Ar galime pasakyti, kad tą žinome ir mes?