Dar viena šventė. Sutiksi su manimi, jog jos ritasi taip greitai ir netikėtai kaip iš gausybės rago, o aš noriu kažkaip ypatingai nustebinti mylimąją, vaikus ar gimines. Noriu būti originalus.
Bet kaip? Kaskart, kai ieškau dovanos, mane užpuola dilema, ką padovanoti tokio, kad praskaidrėtu man artimų žmonių rutina. Kaip ir kiekvienas vyras, noriu įtikti savo mylimajai, bet tiek beribio supratingumo man nedavė niekas. Kas būtų toks švelnus ir tuo pačiu solidus dalykas? Neišmanau moterų daiktų daiktelių paskirčių ir subtilybių. Be fantazijos aš žmogus. Ir tokių reikia. O kolegoms ir kitiems šauniems vyrukams kojinių ir apatinių žmonos su uošvienėm pridovanoja. Meškerių ir kito šabakštyno patys turi.
Tad vėl sugrįžtu atgalios prie savo esminio klausimo, kad nerandu dovanos. O, ir laiko ieškojimui gaila. Norėjau kažkokio daikto su siela savyje. Radau čia. Nuostabu pamaniau. Tik et, ryškesnio kažko norėtųsi. Tada pasitaikė stebuklingai naudinga paslauga – galimybė paprašyti „kūrėjo”, jog sukurtų man kažką panašaus į matomą daiktą tik ryškesnio. Tai išgelbėjo nuo ieškojimo, sutaupė laiko (galėsiu ilgiau prie televizoriaus pasėdėt – elementari, bet reikalinga žmogiška laimė), patenkino mano poreikius. O juk man tik to ir tereikėjo būti išgirstam ir išvaduotam nuo dilemos.
Nuo šiol laimingas kaip tašė džiūgausiu sulaukęs šventės aidų.
Būti originaliam visada norisi, bet ne visada tam užtenka pajamų. Tad gerai pasinaudoti puslapių siūlomomis dovanų idėjomis, tik jas kažkaip originaliai įpakuoti ir įteikti.
Vyro dienoraštis. Nerandu dovanos!
Dar viena šventė. Sutiksi su manimi, jog jos ritasi taip greitai ir netikėtai kaip iš gausybės rago, o aš noriu kažkaip ypatingai nustebinti mylimąją, vaikus ar gimines. Noriu būti originalus.
Bet kaip? Kaskart, kai ieškau dovanos, mane užpuola dilema, ką padovanoti tokio, kad praskaidrėtu man artimų žmonių rutina. Kaip ir kiekvienas vyras, noriu įtikti savo mylimajai, bet tiek beribio supratingumo man nedavė niekas. Kas būtų toks švelnus ir tuo pačiu solidus dalykas? Neišmanau moterų daiktų daiktelių paskirčių ir subtilybių. Be fantazijos aš žmogus. Ir tokių reikia. O kolegoms ir kitiems šauniems vyrukams kojinių ir apatinių žmonos su uošvienėm pridovanoja. Meškerių ir kito šabakštyno patys turi.
Tad vėl sugrįžtu atgalios prie savo esminio klausimo, kad nerandu dovanos. O, ir laiko ieškojimui gaila. Norėjau kažkokio daikto su siela savyje. Radau čia. Nuostabu pamaniau. Tik et, ryškesnio kažko norėtųsi. Tada pasitaikė stebuklingai naudinga paslauga – galimybė paprašyti „kūrėjo”, jog sukurtų man kažką panašaus į matomą daiktą tik ryškesnio. Tai išgelbėjo nuo ieškojimo, sutaupė laiko (galėsiu ilgiau prie televizoriaus pasėdėt – elementari, bet reikalinga žmogiška laimė), patenkino mano poreikius. O juk man tik to ir tereikėjo būti išgirstam ir išvaduotam nuo dilemos.
Nuo šiol laimingas kaip tašė džiūgausiu sulaukęs šventės aidų.
1 replies to “Vyro dienoraštis. Nerandu dovanos!”
Miglė
Būti originaliam visada norisi, bet ne visada tam užtenka pajamų. Tad gerai pasinaudoti puslapių siūlomomis dovanų idėjomis, tik jas kažkaip originaliai įpakuoti ir įteikti.