Advento laikotarpio magija

Adventas – tai 24 dienos arba, 4 savaitės, šventų Kalėdų laukimo. Katalikams advento pradžia svyruoja nuo lapkričio 27-osios iki gruodžio 3 dienos, o šiais metais rimties laikotarpį pradedame lapkričio 29-ąją. Išvertus iš lotynų kalbos „adventus“ reiškia „laukimą“, tad krikščioniams šis laikotarpis – tai Jėzaus gimimo laukimas ir pasiruošimas jam arba tiesiog – Kalėdų laukimas. 

Vainikas ir keturios žvakės

Vainikas paprastai būdavo pinamas iš tuo metu žaliuojančių augalų šakelių (pušų, eglių, bruknienojų). Nors dabar iš kino filmų atėjusi gaji tradicija kabinti vainiką ant durų, jis turi būti dedamas horizontaliai – ant stalo – pačią pirmąją advento dieną. Į vainiko vidurį būdavo pastatomos keturios žvakės, uždegamos paeiliui kiekvieną advento sekmadienį. Etnologiniai šaltiniai teigia, jog svarbi buvo ir žvakių spalva. Vainike turėjo degti trys violetinės ir viena rožinė žvakė, kuri simbolizavo džiaugsmą ir būdavo uždegama trečiąjį advento sekmadienį.

Tačiau ką simbolizavo pats vainikas? Nors vainikas yra daugumos tradicinių lietuvių švenčių atributas (Joninių, Sekminių, taip pat vestuvių), tačiau advento laikotarpiu jis, po dienos darbų, kviesdavo visus šeimos narius susiburti, pasikalbėti ar tiesiog pabūti kartu. Šią gražią tradiciją, šiuolaikiniame skubančiame ir susvetimėjusiame pasaulyje, tiesiog privalu atgaivinti!

Pasninkas

Pasninkas – tai krikščioniška tradicija, raginanti tam tikromis dienomis atsisakyti mėsiškų ir pieniškų valgių arba išvis nevalgyti. Šis elementas taip pat yra ne tik advento dalis; tikintieji pasninkauja penktadieniais ir prieš Velykas.  Nors dabar laikytis šios tradicijos gali atrodyti sudėtinga, tačiau senovėje viskas buvo kiek paprasčiau. Gyvenimas buvo priklausomas nuo gamtos, tad ir žiemą žmonės valgydavo tai, ko turėjo sukaupę atsargai: grūdų, miltų, daržovių ir kitų augalinių produktų.

Dabar turime galimybę rasti daugybę receptų, ką pasigaminti nenaudojant pieno ir mėsos, tačiau advento laikotarpiu nevalia pamiršti saiko. Taip ugdoma valia nepersivalgyti ir įprotis valgyti sveikai, lengvai ir paprastai.

Ramybė

Bene svarbiausia ir reikšmingiausia tradicija, jei taip galima pavadinti, tai – ramybė. Adventas – tai ramybės ir susikaupimo metas. Tiesa, paskutinis metų mėnesis – ganėtinai tamsus ir anksčiau buvo laikomas itin pavojingu. Tikėta, jog šiuo metu suaktyvėja piktosios jėgos ir mirusiųjų vėlės, todėl buvo atliekamos įvairios apeigos siekiant apsisaugoti ir prišaukti saulę. Dabar tamsą iš savo namų vaikome jau kitokiais būdais: įvairiaspalvėmis lemputėmis, žvakėmis, o iš gyvenimo – skleisdami ramybė, gėrį, atjautą ir meilę. Taigi, kad advento laikotarpiu mūsų neapimtų tamsa, svarbu yra nusiraminti, skirti šį laiką praėjusems metas, nuveiktiems darbams, puoselėtoms vertybėms apmąstyti; kitų metų vilčiai įžiebti, naujų metų tikslams ir siekiams susidėlioti. Šis metas – tai asmeninio tobulėjimo ir tikslų išsikėlimo metas.

Advento kalendorius

Viena smagiausių, tiesa, jau šių laikų tradicijų – advento kalendorius. Dažniausiai po 24 kalendoriaus langeliais slepiasi šokoladiniai saldainiai, tačiau su kiekvienais metais kalendorių atsiranda vis įvairesnių ir jie mus kasdien stebina pačiomis netikėčiausiomis dovanėlėmis. Advento kalendorius gali slėpti ne tik daiktus – tai gali būti eilėraščiai, sentencijos, palinkėjimai, gražios mintys ar patarimai bei pamokymai, o gal net, kaip mūsų, Lempampuk bendruomenės, atveju – laiškeliai su užduotėlėmis. Verta paminėti, kad advento kalendoriaus nebūtina pirkti. Visuomenei judant vis tvaresnio gyvenimo būdo link, skatinama kalendorius gamintis patiems, panaudojant išsimėčiusias po vieną kojines ar pirštines, medžiaginius maišelius, dėžutes ar stiklainėlius ir taip kasdien stebinti save ar artimuosius. Tačiau be atnešamo džiaugsmo, advento kalendorius turi ir kitą, gilesnę, prasmę. Tai būdas paskatinti kiekvieną kasdien stabtelėti ir susimąstyti, už ką tą dieną nusipelnėme dovanėlės, ką gero nuveikėme ir ar atnešėme džiaugsmo ne tik sau, bet ir kitiems.

 

Taigi šiais neįprastais, audringais ir gal kiek gąsdinančiais metais, advento laikotarpiui grąžinkime magiją… Prisiminkime mūsų senolių tradicijas, suteikime joms prasmės, nepamirškime sustoti, apmąstyti, kuo šie metai mums buvo geri, kuo nuvylė, kaip paaugome ir ko visgi vertėtų atsisakyti. Nors šios Kalėdos turbūt bus kiek kitokios, stenkimės nepamiršti artimųjų. Ir net jei negalėsime džiaugtis jų buvimu šalia, prisiminkime juos, paskambinkime, pralinksminkime žinute ar laiškeliu, juk turime tiek daug galimybių tai padaryti!

Ramybės, susitaikymo ir begalinės šilumos linki Lempampuk!

 

Rašo – Emilija Bartkutė

Komentarai

komentarai