– Pūkuotuk, kas suvalgė medų?
– Nežinau.
– O dar nori?
– Noriu!
Sveiki!
Šiandien kursime pasaką. Tačiau pradėkim nuo jos priešistorės…
Nusprendžiau, kad šiandien noriu pasidalinti linksmuolių žvėriūkščių siuvimo praktika. Siuvasi visi jie vienodai. Kaip pavyzdį siūsim meškutį Mišutį.
Pirmiausia, ant popieriaus lapo reikia nusipiešti meškučio iškarpą: kūnelį, akis, nosį ir letenas. Jei iškarpos reikės dažniau – piešk ant karto arba ant plono plastiko. Meškučio forma (kaip ir kitų tokio tipo žvėriūkščių) labai paprasta, tad kažkokių ypatingų piešimo gabumų nepareikalaus. Kūnelio forma puikiai matosi nuotraukoje, tad gali atkartoti ją ant popieriaus lapo arba tiesiog sugalvoti savo. Kokio dydžio nusipieši, tokio dydžio ir bus tavo pasakos herojus.
Piešti reikia: 1 kūnelio formą, 1 apskritimą (akims), 1 letenėlės formą , 1 didesnį apskritimą (nosis). Man tiesiog patinka didelės nosys, bet tu ją gali pasidaryti norimo dydžio, savo nuožiūra.
Nupieštas dalis išsikerpi iš popieriaus. Ant rudo filco (dirbtinio veltinio) pagal iškarpas reikia apibrėžti 2 kūnelio detales, 2 letenėles, o ant balto filco – 2 akies detales, ant dirbtinės odos – 1 nosies detalę.
Numatome vietą būsimoms akims ir tada tvirtiname akių diskelius.
Prisiūname juos.
Sulenkiame letenėles, susegame jas.
Susiūname. Tada susiūtas išverčiame.
Kūnelio detales dedame vieną ant kitos gerosiomis pusėmis. Tik nepamiršk įstatyti letenėlių!
Sutvirtiname arba sudaigstome.
Apsiūname 0,5 cm atstumu nuo krašto, palikdami neužsiūtą apačią.
Voilà! Meškutis Mišutis baigtas. Dabar darysime jam gėlytę. Tam aš naudoju medinį iešmelį, blusturgyje pirktą pakabuką-bitutę ir atlasinę gėlytę (ach, tie blusturgeliai tikras rojus tokiems krapštukams kaip aš).
Žaliu markeriu nuspalvinu iešmelį. Nuo dirbtinių gėlių nuimtus lapelius (turėjau ir panaudojau, jei neturi, tai ir nedėk) tvirtiname prie medinio pagaliuko.
Bitutę prisiuvau prie gėlytės, o gėlytės žiedelį, karštų klijų pagalba, priklijavau prie kotelio.
Tai gi, pradedame pasaką.
Viename, labai gražiame miške gyveno draugiškiausiais pasaulyje meškutis, vardu Mišutis. Jis buvo toks geras ir draugiškas, kad draugavo net su bitėmis. Tikrai tikrai – su bitėmis. Gali tuo patikėti?! Aišku, Mišutis labai mėgo medų, bet skanaudavo jį tik tada, kai bitelės pačios juo vašindavo. Visgi, iš visų pasaulio skanumynų, Mišutis labiausiai mėgo mėlynių uogienę – jam tai buvo gardumynų gardumynas ir skaniausia jo meilė.
Vieną ankstų rytą iš sapnų karalystės meškutį prikėlė jo draugės bitės su liūdna žinia: „DINGO MEDUS“.
Mišutis susikrimto, minutėlę pamąstęs nutarė padėti savo draugėms bitėms ir išsiruošė geraširdis meškutis į medaus paieškas. Bet prieš keliaudamas užsuko pas savo draugą Kosiką. Galbūt jis kažką žinos apie medaus dingimą.
– Sveikas, Kosikai! Bičių medus prapuolė. Gal tu numanai, kur jis galėjo dingti? O gal žinai kas suvalgė?
Katinas Kosikas visą rytą žvejojo ir kaip tik grįžinėjo iš žvejybos.
Štai čia mums prireiks naujo veikėjo pasakos tęsiniui. Ir jį pasigaminti lygiai taip pat lengva ir smagu. O ir pasakos tęsinį susikurkite patys su vaikais, nes tai pats įdomiausias užsiėmimas pasaulyje, koks begali būti – kūrybos procesas su mažaisiais fantazuotojais. Beje, taip galite sukurti ir Kalėdinę pasaką. O jei nepatingėsi, savo pasakų scenarijumi ir sukurtais veikėjais pasidalink ir su mumis, o mes jau pasistengsime, kad jūsų šeimynos sukurtą pasaką išgirstų ir pamatytų kuo daugiau žmonių.
RUBRIKA „DOVANOS. PASIDARYK PATS: PASAKĄ SAVOMIS RANKOMIS
KAS SUVALGĖ MANO MEDŲ?
Triušis klausia:
– Pūkuotuk, kas suvalgė medų?
– Nežinau.
– O dar nori?
– Noriu!
Sveiki!
Šiandien kursime pasaką. Tačiau pradėkim nuo jos priešistorės…
Nusprendžiau, kad šiandien noriu pasidalinti linksmuolių žvėriūkščių siuvimo praktika. Siuvasi visi jie vienodai. Kaip pavyzdį siūsim meškutį Mišutį.
Pirmiausia, ant popieriaus lapo reikia nusipiešti meškučio iškarpą: kūnelį, akis, nosį ir letenas. Jei iškarpos reikės dažniau – piešk ant karto arba ant plono plastiko. Meškučio forma (kaip ir kitų tokio tipo žvėriūkščių) labai paprasta, tad kažkokių ypatingų piešimo gabumų nepareikalaus. Kūnelio forma puikiai matosi nuotraukoje, tad gali atkartoti ją ant popieriaus lapo arba tiesiog sugalvoti savo. Kokio dydžio nusipieši, tokio dydžio ir bus tavo pasakos herojus.
Piešti reikia: 1 kūnelio formą, 1 apskritimą (akims), 1 letenėlės formą , 1 didesnį apskritimą (nosis). Man tiesiog patinka didelės nosys, bet tu ją gali pasidaryti norimo dydžio, savo nuožiūra.
Nupieštas dalis išsikerpi iš popieriaus. Ant rudo filco (dirbtinio veltinio) pagal iškarpas reikia apibrėžti 2 kūnelio detales, 2 letenėles, o ant balto filco – 2 akies detales, ant dirbtinės odos – 1 nosies detalę.
Numatome vietą būsimoms akims ir tada tvirtiname akių diskelius.
Prisiūname juos.
Sulenkiame letenėles, susegame jas.
Susiūname. Tada susiūtas išverčiame.
Kūnelio detales dedame vieną ant kitos gerosiomis pusėmis. Tik nepamiršk įstatyti letenėlių!
Sutvirtiname arba sudaigstome.
Apsiūname 0,5 cm atstumu nuo krašto, palikdami neužsiūtą apačią.
Išverskime.
Prikemšame sintepono.
Apačią užsiūname slepiamuoju dygsniu.
Jau panašu į kažką?
Juodu siūlu išsiuvinėjame burną.
Darome nosį. Paprastuoju dygsniu apsiūname apskritimo kraštą.
Sutraukiame ir prikemšame nosiuką.
Nosį prisiūname prie kūnelio.
Prisiūname akeles – karoliukus.
Voilà! Meškutis Mišutis baigtas. Dabar darysime jam gėlytę. Tam aš naudoju medinį iešmelį, blusturgyje pirktą pakabuką-bitutę ir atlasinę gėlytę (ach, tie blusturgeliai tikras rojus tokiems krapštukams kaip aš).
Žaliu markeriu nuspalvinu iešmelį. Nuo dirbtinių gėlių nuimtus lapelius (turėjau ir panaudojau, jei neturi, tai ir nedėk) tvirtiname prie medinio pagaliuko.
Bitutę prisiuvau prie gėlytės, o gėlytės žiedelį, karštų klijų pagalba, priklijavau prie kotelio.
Tai gi, pradedame pasaką.
Viename, labai gražiame miške gyveno draugiškiausiais pasaulyje meškutis, vardu Mišutis. Jis buvo toks geras ir draugiškas, kad draugavo net su bitėmis. Tikrai tikrai – su bitėmis. Gali tuo patikėti?! Aišku, Mišutis labai mėgo medų, bet skanaudavo jį tik tada, kai bitelės pačios juo vašindavo. Visgi, iš visų pasaulio skanumynų, Mišutis labiausiai mėgo mėlynių uogienę – jam tai buvo gardumynų gardumynas ir skaniausia jo meilė.
Vieną ankstų rytą iš sapnų karalystės meškutį prikėlė jo draugės bitės su liūdna žinia: „DINGO MEDUS“.
Mišutis susikrimto, minutėlę pamąstęs nutarė padėti savo draugėms bitėms ir išsiruošė geraširdis meškutis į medaus paieškas. Bet prieš keliaudamas užsuko pas savo draugą Kosiką. Galbūt jis kažką žinos apie medaus dingimą.
– Sveikas, Kosikai! Bičių medus prapuolė. Gal tu numanai, kur jis galėjo dingti? O gal žinai kas suvalgė?
Katinas Kosikas visą rytą žvejojo ir kaip tik grįžinėjo iš žvejybos.
Štai čia mums prireiks naujo veikėjo pasakos tęsiniui. Ir jį pasigaminti lygiai taip pat lengva ir smagu. O ir pasakos tęsinį susikurkite patys su vaikais, nes tai pats įdomiausias užsiėmimas pasaulyje, koks begali būti – kūrybos procesas su mažaisiais fantazuotojais. Beje, taip galite sukurti ir Kalėdinę pasaką. O jei nepatingėsi, savo pasakų scenarijumi ir sukurtais veikėjais pasidalink ir su mumis, o mes jau pasistengsime, kad jūsų šeimynos sukurtą pasaką išgirstų ir pamatytų kuo daugiau žmonių.
Kūrybingų minčių ir šiltų emocijų!
Daugiau pasakos veikėjų gali surasti čia http://efachka.ru/post295712622/