Rašymas – mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Žinutės messeger‘yje, įrašai Facebook‘e, elektroniniai laiškai, dienotvarkė ar prekių sąrašas ant šaldytuvo. Tačiau vis rečiau imamės ranka rašyti ilgesnius tekstus nei pastarasis. Kodėl vertėtų prie to sugrįžti?
Rašymas kaip terapija
Šiuo įtemptu karantino laikotarpiu, kai vis daugiau laiko praleidžiame namuose, su savimi, itin svarbu rasti saviraiškos ir atsipalaidavimo būdą, o tam puikiai tinka rašymas. Kaip saviraiškos būdas ir kaip terapija, jis suteikia galimybę atidžiau pažvelgti į save, susitelkti į esamąjį momentą ir atsipalaiduoti, o juk būtent to ir moko dauguma dvasinių mokytojų, vadindami tai raktu į laimę. Be abejonės, puikia terapija gali tapti ir atviras pokalbis su artimu žmogumi, tačiau ištartas žodis turi tendenciją greitai pasimiršti ir taip netekti savo vertės, o parašytas žodis turi didžiulę išliekamąją vertę. Rašydami mes susikoncentruojame į tai, ką norime pasakyti ir popieriaus lape galime išlieti savo slapčiausias mintis ir didžiausias baimes, kurių kartais net nedrįstume ištarti balsu.
Taigi, rašant vyksta labai panašūs dalykai, kurie vyksta ir psichoterapijoje. Mes išsakome tai, kas giliai užslėpta – stipriausias emocijas, didžiausias nuoskaudas ir džiaugsmus. Rašymas leidžia į tai pažvelgti nauju žvilgsniu, į jas įsigilinti, nagrinėti, o svarbiausia – galime suprasti ir pakeisti tai, kas galbūt atrodo nebetinkama. Tai puikus būdas ugdyti asmenybę, susipažinti su savimi ir sugrįžti į save, ką kasdienėje rutinoje ir bėgime kartais pamirštame.
Ką rašyti?
Rašymo formų ir būdų yra pačių įvairiausių – nuo trumpučių sentencijų iki romanų. Tačiau jei neturite siekio tapti bestselerių autoriumi ir rašymą norite pasitelkti asmeninei terapijai, siūlau šias tris rašymo formas:
Dienoraštis
Amerikoje atlikti tyrimai atskleidė, kad kasdien tuo pačiu metu fiksuojant dienos įvykius ir jausmus, t.y. rašant dienoraštį, jau per dvi savaites pagerėja psichologinė, emocinė ir fizinė savijauta. Taigi jei jaučiatės prislėgti – imkitės dienoraščio. Tai gali tapti savotiška meditacija. Nusipirkite sau mielą užrašų knygelę, patogų rašiklį ir fiksuokite tai, kuo gyvenate. Rašymas taps puikia atgaiva vakare sustoti ir atsikvėpti, pareflektuoti kokiais jausmais tądien gyvenote, kas jums sukėlė neigiamų ar teigiamų emocijų, už ką esate dėkingi ir ko dar trokštate. Dienoraštis leis ne tik atsipalaiduoti, tačiau ir susidėlioti mintis, siekti užsibrėžtų tikslų ir ugdyti kūrybiškumą.
Ryto puslapiai
Autorė Julia Cameron Ryto puslapius paminėjo knygoje „Kūrėjo kelias“ ir įvardino tai, kaip būdą kūrybininkams pramušti rašymo bloką, tačiau šią techniką gali naudoti kiekvienas. Ryto puslapių principas yra kas rytą skirti apie 20 minučių savo laiko laisvajam rašymui – negalvojant, nekreipiant dėmesio į gramatiką ir į tai, kas rašoma, esmė yra tiesiog rašyti ir nesustoti net pagalvoti. Autorė siūlo kiekvieną rytą užpildyti 3 puslapius užrašų knygelės ar sąsiuvinio. Teigiama, kad tai darant reguliariai taip pat gerėja psichologinė bei emocinė būsena. Taip labiau pažįstame save, aiškiau susidėliojame mintis ir tikslus, galime stebėti savo progresą ar regresą judant jų link. Trys puslapiai rašymo gali išgąsdinti, tad čia svarbu patogi rašymo priemonė bei kokybiškas popierius, taip ranka pavargs kiek mažiau. Galbūt kyla klausimas „ką tiek rašyti?“, o atsakymai į tai tik vienas – bet ką. Tai gali būti jūsų mintys, jausmai, padriki žodžiai, kurie jums tuo metu šauna į galvą. Taisyklių nėra, mintį galite pamesti, sakiniai gali neturėti prasmės, svarbiausia yra nesustoti. Iš pradžių gali kilti sunkumų, tačiau įpratus tai daryti reguliariai laikui bėgant taps tik lengviau (ne tik rašyti, bet ir gyventi 😊).
Apie ryto puslapius galite paskaityti daugiau – https://www.chriswinfield.com/morning-pages/ .
Laiškai
Dar viena rašymo forma – laiškas. Šis metodas taip pat pripažintas psichoterapijoje, kaip itin veiksmingas būdas susidoroti su tam tikrais jausmais. Čia vėlgi reikalinga rašymą paversti „srautu“, lieti lape tai, ką jaučiate visiškai atvirai. Šis metodas labiausiai tinka norint pagerinti santykius su kitu žmogumi ir gali veikti net be to žmogaus įsikišimo. Rašydami laišką tam tikram asmeniui, išsakome ką jaučiame, drąsiai išliejame visas emocijas. Neretai tai perskaitę susivokiame, kad mūsų pyktį, liūdesį ar nepasitenkinimą sukelia visai ne tas žmogus, atvirkščiai, lyg į veidrodį pažvelgiame į save ir į savo netobulumus, kuriuos esame linkę perkelti kitiems. Tačiau laiškas net neprivalo būti adresuotas konkrečiam žmogui, galima rašyti bet kam – pradedant savimi, baigiant Dievu. Psichoterapijoje šis būdas naudojamas sunkiomis ligomis sergantiems žmonės, kurie neretai renkasi laišką rašyti ligai. Taigi, parašytas laiškas ir jame išlieti jausmai nebūtinai turi pasiekti adresatą, jį galite pasilikti sau, nagrinėti, reflektuoti, o gal netgi atvirkščiai – sunaikinti. Laiško nebūtina skaityti niekam, o jo sunaikinimas gali tapti ritualu paleisti tai, ką jame parašėte.
Būkite kūrybingi ir pažinkite save iš naujo!
Dailią užrašų knygelę sau ar savo artimajam galite rasti mūsų parduotuvėje. 😊
Rašymo galia
Rašymas – mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Žinutės messeger‘yje, įrašai Facebook‘e, elektroniniai laiškai, dienotvarkė ar prekių sąrašas ant šaldytuvo. Tačiau vis rečiau imamės ranka rašyti ilgesnius tekstus nei pastarasis. Kodėl vertėtų prie to sugrįžti?
Rašymas kaip terapija
Šiuo įtemptu karantino laikotarpiu, kai vis daugiau laiko praleidžiame namuose, su savimi, itin svarbu rasti saviraiškos ir atsipalaidavimo būdą, o tam puikiai tinka rašymas. Kaip saviraiškos būdas ir kaip terapija, jis suteikia galimybę atidžiau pažvelgti į save, susitelkti į esamąjį momentą ir atsipalaiduoti, o juk būtent to ir moko dauguma dvasinių mokytojų, vadindami tai raktu į laimę. Be abejonės, puikia terapija gali tapti ir atviras pokalbis su artimu žmogumi, tačiau ištartas žodis turi tendenciją greitai pasimiršti ir taip netekti savo vertės, o parašytas žodis turi didžiulę išliekamąją vertę. Rašydami mes susikoncentruojame į tai, ką norime pasakyti ir popieriaus lape galime išlieti savo slapčiausias mintis ir didžiausias baimes, kurių kartais net nedrįstume ištarti balsu.
Taigi, rašant vyksta labai panašūs dalykai, kurie vyksta ir psichoterapijoje. Mes išsakome tai, kas giliai užslėpta – stipriausias emocijas, didžiausias nuoskaudas ir džiaugsmus. Rašymas leidžia į tai pažvelgti nauju žvilgsniu, į jas įsigilinti, nagrinėti, o svarbiausia – galime suprasti ir pakeisti tai, kas galbūt atrodo nebetinkama. Tai puikus būdas ugdyti asmenybę, susipažinti su savimi ir sugrįžti į save, ką kasdienėje rutinoje ir bėgime kartais pamirštame.
Ką rašyti?
Rašymo formų ir būdų yra pačių įvairiausių – nuo trumpučių sentencijų iki romanų. Tačiau jei neturite siekio tapti bestselerių autoriumi ir rašymą norite pasitelkti asmeninei terapijai, siūlau šias tris rašymo formas:
Dienoraštis
Amerikoje atlikti tyrimai atskleidė, kad kasdien tuo pačiu metu fiksuojant dienos įvykius ir jausmus, t.y. rašant dienoraštį, jau per dvi savaites pagerėja psichologinė, emocinė ir fizinė savijauta. Taigi jei jaučiatės prislėgti – imkitės dienoraščio. Tai gali tapti savotiška meditacija. Nusipirkite sau mielą užrašų knygelę, patogų rašiklį ir fiksuokite tai, kuo gyvenate. Rašymas taps puikia atgaiva vakare sustoti ir atsikvėpti, pareflektuoti kokiais jausmais tądien gyvenote, kas jums sukėlė neigiamų ar teigiamų emocijų, už ką esate dėkingi ir ko dar trokštate. Dienoraštis leis ne tik atsipalaiduoti, tačiau ir susidėlioti mintis, siekti užsibrėžtų tikslų ir ugdyti kūrybiškumą.
Ryto puslapiai
Autorė Julia Cameron Ryto puslapius paminėjo knygoje „Kūrėjo kelias“ ir įvardino tai, kaip būdą kūrybininkams pramušti rašymo bloką, tačiau šią techniką gali naudoti kiekvienas. Ryto puslapių principas yra kas rytą skirti apie 20 minučių savo laiko laisvajam rašymui – negalvojant, nekreipiant dėmesio į gramatiką ir į tai, kas rašoma, esmė yra tiesiog rašyti ir nesustoti net pagalvoti. Autorė siūlo kiekvieną rytą užpildyti 3 puslapius užrašų knygelės ar sąsiuvinio. Teigiama, kad tai darant reguliariai taip pat gerėja psichologinė bei emocinė būsena. Taip labiau pažįstame save, aiškiau susidėliojame mintis ir tikslus, galime stebėti savo progresą ar regresą judant jų link. Trys puslapiai rašymo gali išgąsdinti, tad čia svarbu patogi rašymo priemonė bei kokybiškas popierius, taip ranka pavargs kiek mažiau. Galbūt kyla klausimas „ką tiek rašyti?“, o atsakymai į tai tik vienas – bet ką. Tai gali būti jūsų mintys, jausmai, padriki žodžiai, kurie jums tuo metu šauna į galvą. Taisyklių nėra, mintį galite pamesti, sakiniai gali neturėti prasmės, svarbiausia yra nesustoti. Iš pradžių gali kilti sunkumų, tačiau įpratus tai daryti reguliariai laikui bėgant taps tik lengviau (ne tik rašyti, bet ir gyventi 😊).
Apie ryto puslapius galite paskaityti daugiau – https://www.chriswinfield.com/morning-pages/ .
Laiškai
Dar viena rašymo forma – laiškas. Šis metodas taip pat pripažintas psichoterapijoje, kaip itin veiksmingas būdas susidoroti su tam tikrais jausmais. Čia vėlgi reikalinga rašymą paversti „srautu“, lieti lape tai, ką jaučiate visiškai atvirai. Šis metodas labiausiai tinka norint pagerinti santykius su kitu žmogumi ir gali veikti net be to žmogaus įsikišimo. Rašydami laišką tam tikram asmeniui, išsakome ką jaučiame, drąsiai išliejame visas emocijas. Neretai tai perskaitę susivokiame, kad mūsų pyktį, liūdesį ar nepasitenkinimą sukelia visai ne tas žmogus, atvirkščiai, lyg į veidrodį pažvelgiame į save ir į savo netobulumus, kuriuos esame linkę perkelti kitiems. Tačiau laiškas net neprivalo būti adresuotas konkrečiam žmogui, galima rašyti bet kam – pradedant savimi, baigiant Dievu. Psichoterapijoje šis būdas naudojamas sunkiomis ligomis sergantiems žmonės, kurie neretai renkasi laišką rašyti ligai. Taigi, parašytas laiškas ir jame išlieti jausmai nebūtinai turi pasiekti adresatą, jį galite pasilikti sau, nagrinėti, reflektuoti, o gal netgi atvirkščiai – sunaikinti. Laiško nebūtina skaityti niekam, o jo sunaikinimas gali tapti ritualu paleisti tai, ką jame parašėte.
Būkite kūrybingi ir pažinkite save iš naujo!
Dailią užrašų knygelę sau ar savo artimajam galite rasti mūsų parduotuvėje. 😊
Rašo – Emilija Bartkutė