Į klausimą „O kodėl taip brangu?“, kalbant apie rankų darbą, mes turim ne vieną atsakymą, o viasas 10 priežasčių, kodėl rankų darbas negali būti pigus. Bet geriausias argumentas yra – „Jei manai, kad brangu – padaryk PATS!“
1. Vieno rankų darbo egzemplioriaus gamybai skiriama žymiai daugiau laiko, nei šį daiktą (kūrinį) gaminant masiškai.
2. Dažnai daiktas (kūrinys) gaminamas atsižvelgiant į Jūsų norus (pageidavimus). Proceso eigoje Jūs galite keisti, papildyti, sumažinti (esant galimybėms) detales, kad pasiektumėte optimaliausią Jus tenkinančio kūrinio variantą.
3. Gaminys (kūrinys) išskirtinis. Tokios pat kopijos neturi niekas. Net jei kūrėjas daro pakartotiną gaminį (kūrinį), antrasis vis tiek nesigauna identiškas. Man malonu žinoti, kad kai kuriuos daiktus turiu tik aš.
4. Meistras (kūrėjas) kruopščiai kontroliuoja visą gamybos procesą, kiekvieną dygsnį, kiekvieną kilputę. Jo gaminys (kūrinys) – tai jo reputacija ir vardas. Jis negalisau leisti padaryti (sukurti) nekokybišką daiktą.
5. Daug laiko atima tinkamų medžiagų parinkimas. Bet neužtenka surasti reikalingos medžiagos ar siūlų, prie to dar reikia kalno detalių (sagtelių, žiedelių, gumelių, varžtelių…) ir tokių, kad viskas tarpusavyje kuo idealiausiai tiktų ir derėtų.
6. Masinėje gamyboje praktiškai nėra rankų darbo – viskas štampuojama, žmonės tik valdo gamybos procesus. Bet aukštasis pilotažas ir tikslumas detalių apdirbime, galimas tik rankų darbo pagalba. Ne veltui Coco Chanel (ir ne tik) pirmenybę teikė tik rankų darbui.
7. Reikia žinoti ir išmanyti visągamybos procesą, medžiagų sudėtį, jų savybes, kad pasiektum geriausią rezultatą. Argi fabrike darbuotojai gilinasi į tokias smulkmenas? O meistrui (kūrėjui) tai būtina.
8. Meistras netaupokokybės atžvilgiu. Masinėje gamyboje ekonomija viena iš pagrindinių taisyklių, o individualiuose projektuose tai net nėra tikslinga, nes kūrėjui svarbiausia ne įvykdyti pirkimo-pardavimo aktą, o surasti šeimininką (namus) savo kūriniui.
9. Užsakant originalų gaminį (kūrinį), niekas nesistengs Jums įsiūlyti nereikalingų dalykų. Į Jus ir Jūsų norus įsiklausys ir stengsis kartu su Jumis sukurti nepakartojamą daiktą. Jūs tampate kūrybinių dirbtuvių dalyviu.
10. Meistras investiuoja laiką ir pinigus į mokslą, tobulėjimą savo srityje, į begales sugadintų žaliavų ir daugybę darbo valandų, kol savo įgūdžius nugludina iki meistrystės.
Rankomis pagamintas daiktas (kūrinys), turi savo dvasią, charakterį, temperamentą, istoriją.
Jei manai, kad brangu – padaryk tai PATS!
Turi apie tai savo nuomonę? Pasidalink! Rašyk komentarą.
Visiškai su jumis sutinku. Bent Lietuvoje, rankų darbas vertinamas lygiai tiek pat, kaip iš Kinijos atvežtas megztinis (kalbant apie mezgimą). Kai pasakai kainą, tai vaje kaip akys išsprogsta „Tiek daug? O ką čia tiek daryt?“ Nu absurdas. Rankos nusvyra tiesiog kažką kurti. Užsienyje, kiek girdėjau, rankų darbas – aukso vertės. Kada lietuviai tą supras?
Virginija
Pritariu ,rankų darbas negali būti pigus,nes kūrėjas įdeda į jį savo širdies dalelę
Dalia
Lietuvoje vis dar labai gajus pasakymas ir aš taip moku/galiu. Dar anksčiau, kai viską reikėjo daryti patiems. Prisideda ir tai, jog Eurostat 2013 duomenimis (tik Europoje) minimali alga: Lietuva – 289 eu/ per mėnesį. Ir tarkim Liuksemburgas – 1860 eu/ per mėnesį. Užsienyje gali sau leisti daugiau. daugiau pačių žmonių ir didesnė įvairovė. Bet tikrai nereiškia, kad kitur rankų darbas visada vertinamas geriau. Kiek pastebėjau skaitydama užsienio blog`us, tai ir ten skundžiamasi, kad jų darbo nevertina.
Birbyza
Ranku darba vertina ypatingi ir tai suprantantys zmones.Nuo tautos tai nepriklauso.Del to pacio skundziasi ir kitu saliu amatininkai.Tiesiog tam tikras darbas,randa tam tikra zmogu.As dazniausiai jau nebesiaiskinu,kai taip paklausia,tiksliau issireiskus,teskia.Vadinas tu netinki mano darbui,zmogau.As net nenoriu,kad mano darbas,i kuri sudedu daug daugiau nei medziagas,tai mano siela,aistra,dalis manes…jis irgi nenori buti pas tave.Ir kaina nustatau as.As tiksliai zinau kiek man tai kainavo.Todel nebesideru ir nenuleidziu.Jei zmogui nuosirdziai patinka,tokiam padarau nuolaida,nes man bus gera zinoti,kad tai,ka kuriau,bus tausojama ir didziuojamasi,kad Tai turi.
admin
Teisingas ir sveikas požiūris į savo darbą ir save. Ir tikrai nemanau, kad dėl tokio požiūrio turite mažiau klientų ;D Ar visada taip galvojote? arba Kaip priėjote iki tokio požiūrio?
o man prisimine vienas pasakojimas-anekdotas sia „pigumo“ tema.
Viena moteriske uzsuko i karoliuku ir meno hobi parduotuve kur tuo metu vyko susitikimas su menininke. Moteriske nusiziurejo viena apyranke kuri kainuoja apie 100USD ir sako menininkei: – baisiai jau brangu, o ar galit man padaryti tokia pacia bet kitokios spalvos? Menininke: – Aisku galiu, bet jums tai kainuos. Moteriske: – nu bet karoliuku kaina tokia, gumeliu tokia, uzsegimai irgi tik tiek tekainuoja. Si apyranke turetu kain uoti 10 doleriu, ar padarysit uz tiek? Menininke nusisypso ir sutinka. Moteriske susimoka pinigus ir visiems giriasi, kaip ji apsukriai ir pigiai isigijo apyranke, kuri netrukus turetu ateiti pastu. Aisku netrukus ateina siuntinukas, moteriskaite ispakuoja ir nutysusiu veidu ziuri i dezutes turini – valas, karoliukai, uzsegimai …. ir rastelis: „Miela ponia, kiek sumokejote, tiek ir gavote. Uz desimt doleriu turite visas reikalingas medziagas ir apyranke galite pasidaryti pati :)“
admin
Puikus pasakojimas ;D Gal imame pavyzdį iš jo ir pasiūlykim klientams patiems pasidaryti visus grožius, kurie jiems per brangūs pasirodys. 😀
regina
Nepaminejo ilgo ilgo apmastymu kelio,tylios meditacijos ir nesekmiu..dar yra laikas ir pinigai issilavinimui igyti, igudziams istobulinti.. Daug daug visko yra, kol pagaliau gimsta ranku darbo gaminys. Tai toli grazu nera vien materija.
Violeta
Kartais parduodu akvareles. Jos kainuoja po kelis šimtus. Kai kurie (neperkantys) man sako: “ Bet kodėl tiek kainuoja?! Juk padarei per valandą“. Tada tenka suskaičiuoti ir tuos metus (bent kokius 15, kol įvaldžiau techniką) , tas šūsnis akvarelių, sugadinto popieriaus ir dažų, begalines valandų valandas, kol išmokau nulieti tobulą akvarelę per pusvalandį.
10 PRIEŽASČIŲ, KODĖL RANKŲ DARBAS NEGALI BŪTI PIGUS!
Šaltinis: http://www.filthwizardry.com
Į klausimą „O kodėl taip brangu?“, kalbant apie rankų darbą, mes turim ne vieną atsakymą, o viasas 10 priežasčių, kodėl rankų darbas negali būti pigus. Bet geriausias argumentas yra – „Jei manai, kad brangu – padaryk PATS!“
1. Vieno rankų darbo egzemplioriaus gamybai skiriama žymiai daugiau laiko, nei šį daiktą (kūrinį) gaminant masiškai.
2. Dažnai daiktas (kūrinys) gaminamas atsižvelgiant į Jūsų norus (pageidavimus). Proceso eigoje Jūs galite keisti, papildyti, sumažinti (esant galimybėms) detales, kad pasiektumėte optimaliausią Jus tenkinančio kūrinio variantą.
3. Gaminys (kūrinys) išskirtinis. Tokios pat kopijos neturi niekas. Net jei kūrėjas daro pakartotiną gaminį (kūrinį), antrasis vis tiek nesigauna identiškas. Man malonu žinoti, kad kai kuriuos daiktus turiu tik aš.
4. Meistras (kūrėjas) kruopščiai kontroliuoja visą gamybos procesą, kiekvieną dygsnį, kiekvieną kilputę. Jo gaminys (kūrinys) – tai jo reputacija ir vardas. Jis negali sau leisti padaryti (sukurti) nekokybišką daiktą.
5. Daug laiko atima tinkamų medžiagų parinkimas. Bet neužtenka surasti reikalingos medžiagos ar siūlų, prie to dar reikia kalno detalių (sagtelių, žiedelių, gumelių, varžtelių…) ir tokių, kad viskas tarpusavyje kuo idealiausiai tiktų ir derėtų.
6. Masinėje gamyboje praktiškai nėra rankų darbo – viskas štampuojama, žmonės tik valdo gamybos procesus. Bet aukštasis pilotažas ir tikslumas detalių apdirbime, galimas tik rankų darbo pagalba. Ne veltui Coco Chanel (ir ne tik) pirmenybę teikė tik rankų darbui.
7. Reikia žinoti ir išmanyti visą gamybos procesą, medžiagų sudėtį, jų savybes, kad pasiektum geriausią rezultatą. Argi fabrike darbuotojai gilinasi į tokias smulkmenas? O meistrui (kūrėjui) tai būtina.
8. Meistras netaupo kokybės atžvilgiu. Masinėje gamyboje ekonomija viena iš pagrindinių taisyklių, o individualiuose projektuose tai net nėra tikslinga, nes kūrėjui svarbiausia ne įvykdyti pirkimo-pardavimo aktą, o surasti šeimininką (namus) savo kūriniui.
9. Užsakant originalų gaminį (kūrinį), niekas nesistengs Jums įsiūlyti nereikalingų dalykų. Į Jus ir Jūsų norus įsiklausys ir stengsis kartu su Jumis sukurti nepakartojamą daiktą. Jūs tampate kūrybinių dirbtuvių dalyviu.
10. Meistras investiuoja laiką ir pinigus į mokslą, tobulėjimą savo srityje, į begales sugadintų žaliavų ir daugybę darbo valandų, kol savo įgūdžius nugludina iki meistrystės.
Rankomis pagamintas daiktas (kūrinys), turi savo dvasią, charakterį, temperamentą, istoriją.
Jei manai, kad brangu – padaryk tai PATS!
Turi apie tai savo nuomonę? Pasidalink! Rašyk komentarą.
12 replies to “10 PRIEŽASČIŲ, KODĖL RANKŲ DARBAS NEGALI BŪTI PIGUS!”
Virginija
Puikiai apibūdinta!
Renalda
Tikrai taip. Kam brangu tegu patys darosi. O kas užsakinėja tegu nelaukia paskutinių akimirkų. Nes rankų darbu ne taip greitai padaroma.
admin
Sutinku su Jumis, Renalda. Džiugu, kai yra bendraminčių. O iš šio straipsnio lankytojų gausos suprantu kokią aktualią temą palietėme.
Agneta
Visiškai su jumis sutinku. Bent Lietuvoje, rankų darbas vertinamas lygiai tiek pat, kaip iš Kinijos atvežtas megztinis (kalbant apie mezgimą). Kai pasakai kainą, tai vaje kaip akys išsprogsta „Tiek daug? O ką čia tiek daryt?“ Nu absurdas. Rankos nusvyra tiesiog kažką kurti.
Užsienyje, kiek girdėjau, rankų darbas – aukso vertės. Kada lietuviai tą supras?
Virginija
Pritariu ,rankų darbas negali būti pigus,nes kūrėjas įdeda į jį savo širdies dalelę
Dalia
Lietuvoje vis dar labai gajus pasakymas ir aš taip moku/galiu. Dar anksčiau, kai viską reikėjo daryti patiems. Prisideda ir tai, jog Eurostat 2013 duomenimis (tik Europoje) minimali alga: Lietuva – 289 eu/ per mėnesį. Ir tarkim Liuksemburgas – 1860 eu/ per mėnesį. Užsienyje gali sau leisti daugiau. daugiau pačių žmonių ir didesnė įvairovė. Bet tikrai nereiškia, kad kitur rankų darbas visada vertinamas geriau. Kiek pastebėjau skaitydama užsienio blog`us, tai ir ten skundžiamasi, kad jų darbo nevertina.
Birbyza
Ranku darba vertina ypatingi ir tai suprantantys zmones.Nuo tautos tai nepriklauso.Del to pacio skundziasi ir kitu saliu amatininkai.Tiesiog tam tikras darbas,randa tam tikra zmogu.As dazniausiai jau nebesiaiskinu,kai taip paklausia,tiksliau issireiskus,teskia.Vadinas tu netinki mano darbui,zmogau.As net nenoriu,kad mano darbas,i kuri sudedu daug daugiau nei medziagas,tai mano siela,aistra,dalis manes…jis irgi nenori buti pas tave.Ir kaina nustatau as.As tiksliai zinau kiek man tai kainavo.Todel nebesideru ir nenuleidziu.Jei zmogui nuosirdziai patinka,tokiam padarau nuolaida,nes man bus gera zinoti,kad tai,ka kuriau,bus tausojama ir didziuojamasi,kad Tai turi.
admin
Teisingas ir sveikas požiūris į savo darbą ir save. Ir tikrai nemanau, kad dėl tokio požiūrio turite mažiau klientų ;D Ar visada taip galvojote? arba Kaip priėjote iki tokio požiūrio?
RingaileR
o man prisimine vienas pasakojimas-anekdotas sia „pigumo“ tema.
Viena moteriske uzsuko i karoliuku ir meno hobi parduotuve kur tuo metu vyko susitikimas su menininke.
Moteriske nusiziurejo viena apyranke kuri kainuoja apie 100USD ir sako menininkei:
– baisiai jau brangu, o ar galit man padaryti tokia pacia bet kitokios spalvos?
Menininke: – Aisku galiu, bet jums tai kainuos.
Moteriske: – nu bet karoliuku kaina tokia, gumeliu tokia, uzsegimai irgi tik tiek tekainuoja. Si apyranke turetu kain uoti 10 doleriu, ar padarysit uz tiek?
Menininke nusisypso ir sutinka. Moteriske susimoka pinigus ir visiems giriasi, kaip ji apsukriai ir pigiai isigijo apyranke, kuri netrukus turetu ateiti pastu.
Aisku netrukus ateina siuntinukas, moteriskaite ispakuoja ir nutysusiu veidu ziuri i dezutes turini – valas, karoliukai, uzsegimai …. ir rastelis: „Miela ponia, kiek sumokejote, tiek ir gavote. Uz desimt doleriu turite visas reikalingas medziagas ir apyranke galite pasidaryti pati :)“
admin
Puikus pasakojimas ;D Gal imame pavyzdį iš jo ir pasiūlykim klientams patiems pasidaryti visus grožius, kurie jiems per brangūs pasirodys. 😀
regina
Nepaminejo ilgo ilgo apmastymu kelio,tylios meditacijos ir nesekmiu..dar yra laikas ir pinigai issilavinimui igyti, igudziams istobulinti.. Daug daug visko yra, kol pagaliau gimsta ranku darbo gaminys. Tai toli grazu nera vien materija.
Violeta
Kartais parduodu akvareles. Jos kainuoja po kelis šimtus. Kai kurie (neperkantys) man sako: “ Bet kodėl tiek kainuoja?! Juk padarei per valandą“. Tada tenka suskaičiuoti ir tuos metus (bent kokius 15, kol įvaldžiau techniką) , tas šūsnis akvarelių, sugadinto popieriaus ir dažų, begalines valandų valandas, kol išmokau nulieti tobulą akvarelę per pusvalandį.
Comments are closed.