Dovanos istorija. 5 reikšmingiausios dovanos senovės Graikijoje

Per tūkstantmečius keliaujantis žmogus, jau senų senovėje, įkėlęs koją į kitas gentis, atnešdavo jų valdovams dovanų – draugiškų ketinimų įrodymą. Dovanojimo ritualas buvo labai svarbus jau senovės Graikijoje. Ten gimė gimtadienio dovanos tradicija. Tikėta, kad įteikdamas dovaną kitam, gali perduoti savosios galios, jog apdovanotasis būtų stipresnis ir jam būtų lengviau išgyventi šiame pasaulyje. Įdomu, kad graikai žinojo, kas yra gimtadienio pyragas su žvakutėmis. Per gimimo dieną Elados gyventojai sukviesdavo visus draugus ir gimines, juos dosniai vaišindavo ir galiausiai visi valgydavo „tortą“, padabintą žvakėmis. Pastarųjų tikslas buvo toks pat, kaip ir šių laikų – atnešti jubiliato norų išsipildymą. Šią nuostabią idėją paskui pasiskolino daugybė tautų.

Graikijoje dovana buvo labai svarbi ir net mitologijoje gausu įvairių pavyzdžių, iš kurių mes galime pasimokyti ir šiandien. Asmeniškai sudariau penkių reikšmingiausiųjų penketuką. Susipažink su trumpa kiekvienos dovanos istorija!

1. Prometėjo dovana – ugnis. Didžiausia dovana, kada nors įteikta žmonijai, įsikūrusi legendoje apie Titaną Prometėją. Nenorėjęs gyventi viršūnėje tarp debesų su kitais, gerti nektarą, valgyti ambroziją ir be saiko linksmintis, jis praleido daug laiko Žemėje tarp žmonių. Stengėsi, kad kiekvieno rytojus būtų gražesnis. Prometėjas nuoširdžiai gailėjo varganų Žemės gyventojų, kurie neturėdami ugnies, gyveno urvuose, slapstėsi olose, neturėjo tinkamo maisto ir nuolat šalo. „O kad tik jie turėtų ugnį“ – mąstė Titanas – „Jų gyvenimas būtų daug gražesnis, galėtų bent jau sušildyti save ir pasigaminti maisto“. Nuėjęs pas Dzeusą, Prometėjas paprašė pagalbos žmonėms, o kai galingasis dievas nesutiko jos duoti, bijodamas, kad tada žmogus taps stiprus ir protingas kaip jie, Titanas pavogė ugnies kibirkštėlę ir atnešė į Žemę. Sušildė žmones, išmokė juos statyti būstus ir gamintis įrankius. Už šią išdavystę Prometėjas buvo žiauriai nubaustas.

Žinoma, dabar Prometėjas siejamas su šviesos atnešimu, Titanu, padovanojusiu žmonijai tą kuriančiąją ugnį, idėją. Istorijos moralas? Vertink pačią gaunamos dovanos idėją, nes ją ištraukti iš pasąmonės klodų kainuoja daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tiesa, niekas nekala kaip Prometėjo prie kalno ir kepenų erelis nekapoja, bet kūrybinės kančios – taip pat didis iššūkis.

2. Trojos arklys. Tikriausiai, teko girdėti posakį „danajų dovana“. O ar žinai, koks dovanojimo ritualas po tuo slypi? Tai ne kas kita, kaip žymusis Trojos arklys, klastinga dovana, pražudžiusi miestą. Daugiau nei dešimt metų danajai niekaip negalėjo užimti Trojos ir parsivesti gražuolės Helenės (kaip ji atiteko Pariui, jau kita istorija) į savus namus, pas teisėtą vyrą. Vyrai jau buvo bepasiduoda, kai išmintingasis Odisėjas sugalvojo pragaištingą dovaną miestui ir Atėnei – didžiulį arklį. Po nakties, nieko neįtariantys trojėnai pamatė atsitraukiančius graikų laivus ir, nepaisydami žynio perspėjimų, įsitempė didžiąją dovaną į miestą. Nežinojo, kad viduje slepiasi graikų kariai, kurie tokiu apgaulingu būdu paėmė visą miestą. Trojos arklys tikrai nėra pati mieliausia dovanos istorija.

Danajų dovana pragaištinga ir savanaudiška. Bet tokia karo specifika. Ko galima pasimokyti iš šios istorijos, tai kad dovana turi būti gerai apgalvota ir pritaikyta konkrečiai situacijai. Tokia yra sėkmės formulė.

3. Atėnės dovana miestui. Ar žinai iš kur Atėnai gavo savo pavadinimą? Tai sena daili istorija, susijusi su nuostabia dovana. Kai pirmasis miesto karalius Kekropsas (pusiau žmogus, pusiau gyvatė!) rinkosi miesto globėją, jis paprašė atnešti miestui kuo vertingesnę dovaną. Dėl miesto globėjo titulo varžėsi jūrų dievas Poseidonas bei išmintingoji Atėnė. Pirmasis su dovana pasirodė Poseidonas. Jis smeigė savo šakėmis į žemę ir ištryško šaltinis. Tiesa, jo vanduo buvo sūrus, tad nelabai naudingas miestui. Po jo sekė Atėnė. Deivės dovanojimo ritualas buvo kažkuo panašus, ji įbedė savo ietį į žemę, priklaupė ir pasodino ten alyvmedį – taikos ir klestėjimo simbolį. Kerkropsas buvo išties sužavėtas šia dovana ir pasirinko Atėnę savo miesto globėja.

Moralas? Dovana privalo būti suasmeninta. Galbūt austrė jūroje būtų apsidžiaugusi sūria Poseidono dovana, bet Atėnams reikėjo visai ko kito. Lygiai taip pat dabartiniame pasaulyje reikia džiuginti žmones dovanomis – duoti tai, ko jiems reikia, ko trokšta ir apie ką svajoja. O kaip darome šiandien? Dovanojame tai, kas patinka mums patiems.

 

4. Apdovanotoji Pandora ir jos smalsumo „dovana“. Po to, kai Prometėjas pavogė žmonėms ugnį, istorija tuo nesibaigė, supykęs Dzeusas sugalvojo, kaip nubausti ne tik Prometėją, bet ir Žemės gyventojus. Jis įsakė dieviškajam kalviui Hefaistui pagaminti iš molio moterį – gražią kaip deivę, bet pražūtingą žmonijai. Kai meistras įkvėpė Pandorai gyvybės, sugūžėjo dievai su savomis dovanomis; dėl to ir vardas Pandora reiškia „visų apdovanotoji“. Ji buvo ištekinta už Prometėjo brolio, paskirta jam it kokia gimtadienio dovana, bei atvykdama atsinešė su savimi skrynutę, su užrašu „Neatidaryta“. Ak, ta moteriška prigimtis, tas smalsumas. Pandora pravėrė skrynią ir visos joje besislėpusios ligos, nelaimės, prakeiksmai išlėkė lauk. Išsigandusi mergina užtrenkė skrynutę. Po to ji išgirdo tylų prašymą paleisti – tai buvo viltis. Išleido Pandora ją į pasaulį guosti žmonių.

Manai, kad iš šios istorijos nieko negalima pasimokyti apie dovanas? Viskas tamsu ir niūriu? Klysti! Juk yra viltis. Net jei kartą ir išrinkai netinkamą dovaną, kitą kartą gali suteikti žmogui dvigubo džiaugsmo – tik neužverk idėjų skyrios dangčio.

 

5. Mažytė gyvybės dovana Tesėjui. Pasak legendos, kerštaudamas už sūnaus mirtį, Karalius Minas paskelbė karą Atėnams ir, jį laimėjęs įsakė, kad kas devyneri metai septyni jaunuoliai ir septynios šio miesto merginos, būtų atsiunčiami paaukoti pabaisai Minotaurui (pusiau jaučiui, pusiau žmogui). Atėjus trečiajam aukojimui, didvyris Tesėjas pasisiūlė užmušti siaubūną, laikomą klaidžiame, Dedalo pagamintame labirinte. Niekas dar nebuvo iš jo išėjęs gyvas. Gražuolė Mino duktė Ariadnė pamilo jaunuolį ir įteikė jam mažytę, tačiau pergalę atnešusią dovaną – siūlų kamuoliuką. Eidamas labirintu, Tesėjas jį vyniojo ir grįždamas nepaklydo. Tikriausiai, tai pati romantiškiausia dovanos istorija.

Tokia nedidelė dovana, tik siūlų kamuoliukas, tačiau tąkart ji prilygo gyvybės kainai. Dabartiniais laikais, teisingai parinktos ir nuoširdžiai padovanotos dovanos daro stebuklus.

 

 

Manai, kad buvo reikšmingesnių dovanų senovės Graikijoje? Pasidalink!

Kokią šalį ar senovės civilizaciją turėtume aptarti kitą kartą? Jau kitą savaitę tęsiu supažindinimą su nauja dovanos istorija.